9.3. Integruoto muzikinio ugdymo bendrieji ir specifiniai pedagogikos principaiAptarę integracijos sąvokos sampratą (žr. 9.1. poskyrį), bendruosius integruotojo ugdymo bruožus (žr. 9.2. poskyrį) bei specialiųjų poreikių vaikų asmenybės savybių ir muzikinių gebėjimų ypatumus,paanalizuosime muzikos mokytojų, dirbančių su neįgaliais vaikais, vertybinių orientacijų modelį bei bendruosius ir specifinius pedagogikos principus, kurie rekomenduojami organizuojant integruotąjį muzikinį ugdymą. Bendrųjų programų turinyje akivaizdžiai vyrauja humanistinė nuostata, teigianti, kad integruotojo muzikinio ugdymo turinys turi tenkinti specialiųjų poreikių mokinių dvasinius poreikius ir turi būti grindžiamas vertybėmis, žadinančiomis asmenybės dvasingumą. Muzikinė veikla vaikams, turintiems negalę, – sudėtinė ugdymo sistemos dalis. Deja, atlikti tyrimai (Piličiauskas, 2002) rodo, kad dažnai muzikos mokytojai, dirbdami integruotose klasėse, stokoja neįgaliųjų ugdymo moksliniais argumentais grįstos patirties, vadovaujasi bendrąja pedagogine patirtimi, intuicija, asmeninėmis nuostatomis ir nesilaiko esminių humanistinių idėjų:
Dauguma muzikos pedagogų, dirbančių integruotose klasėse, laukia vadovėlio ar tam tikros metodinės literatūros, atsakančios į klausimus, ką ir kaip veikti. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus prasminga aptarti įvadinį sėkmingo integruotojo muzikinio ugdymo etapą – A. Piličiausko (2005) pateiktą muzikos mokytojų vertybinių orientacijų modelį, kurio esminės nuostatos yra šios:
Pastaruoju metu integruotąjį muzikinį (meninį) ugdymą praktiniame darbe naudoja vis daugiau pedagogų (A. Piličiauskas, A. Vilkelienė, V. Aleksienė, J. Šinkūnienė ir kt.), kurie, vadovaujami prof. A. Piličiausko, jau formuoja originalią integruotojo ugdymo kryptį, pagrįstą emocijų prado stiprinimu. Ypač aktuali šiuo požiūriu yra A. Vilkelienės (2003) ilgametė darbo su neįgaliaisiais patirtis. Autorė teoriniu ir praktiniu lygmenimis ištyrė integruotojo muzikinio neįgaliųjų ugdymo galimybes, išryškinančias ugdytinių asmenybės individualumą, psichologinį saugumą bei pagalbą integruotis ne tik į muzikinio ugdymo procesą, bet ir į visuomenę. Pasak autorės, integruotojo muzikinio ugdymo tikslas – žadinti specialiųjų poreikių vaikų saviraišką menine veikla, siekti visuomenės tolerantiškumo, pagarbos asmenybei, atjautos silpnesniam. Modeliuojant integruotojo muzikinio ugdymo procesą rekomenduotina remtis bendraisiais ir specifiniais pedagogikos principais[1]: Nuoseklumo principas. Atsižvelgiama į ugdytinių gebėjimus, amžiaus ypatumus ir specialiuosius poreikius. Nuoseklumas – pagrindinis sėkmingo ugdymo turinio perėmimo veiksnys. Suprantamumo principas. Svarbu nustatyti mokinių ar jų grupelės žemutinę galimybių ribą ir ją plėsti vis naujame kontekste. Ugdytiniui medžiagą pateikti taip, kad jis realizuotų gebėjimą tiksliai pakartoti, kopijuoti pedagogą. Pažindamas meną, jis ne tik kartoja detales, bet ir stebi mokytojo emocijas, nuotaiką – jo būseną, mėgina ją suprasti ir išgyventi. Praktikos ir teorijos ryšio principas. Integruotojo muzikinio ugdymo procese teorijos ir praktikos ryšys suprantamas atvirkščiai, nes taikant asmeninės prasmės metodą (APM) ir spalvas,naują medžiagą ugdytiniai mokosi pajausti emociškai, suvokti klausa. Vėliau ta pati medžiaga įgyvendinama praktiškai – suvokiami teoriniai terminai, išreiškiantys jau žinomą ir praktine veikla įprasmintą sąvokos turinį. Vaizdumo principas. Muzikinė kalba sustiprinama spalvomis, judesiu, grafinio vaizdavimo būdu, emociniai išgyvenimai perteikiami žodžiais (verbalizuojami). Vaizdumo principas specialiųjų poreikių vaikams ypač svarbus, nes pamoka tampa patrauklesnė naudojant skirtingas priemones: geriau įsimenamos naujos žinios, susidaromi muzikiniai garsiniai vaizdiniai, turintys emocinę prasmę. Daugelis neįgaliųjų, turinčių klausos, regos, intelekto sutrikimų, per vaizdumą gauna papildomos informacijos. Dorinio kryptingumo ir sąmoningo aktyvumo principas. Siekiama išsiaiškinti kūrinio perteikiamą prasmę ir atrasti jo prasmę sau, akcentuojant dorinį kryptingumą. Jis išryškėja neįgaliajam imituojant ugdytojo veiklos rezultatus ir imantis savarankiškos muzikinės veiklos. Kūrybiškumo principas. Ugdydamas vaiko kūrybiškumo raišką, pedagogas turi žadinti teigiamas emocijas, harmonizuojančias vidines asmenybės galias. Specialiųjų poreikių vaikų kūrybinių galių atskleidimas per muzikinio ugdymo procesą, yra susijęs su fizinių galių stiprinimu ir atsipalaidavimo skatinimu. Ch. Cave (2000) teigia, kad asmuo, kurdamas drauge su kitais arba individualiai, pats turi nusiteikti kūrybiškumui, turėti tam motyvų, o pedagogas turėtų žadinti kūrybiškumą pateikdamas idėjų, sudarydamas kūrybai nuteikiančią aplinką ir maloniai bendraudamas. Apibendrinant galima teigti, kad laipsniškas minėtų bendrųjų ir specifinių pedagogikos principų bei vertybinių nuostatų taikymas integruotojo muzikinio ugdymo procese efektyvina neįgaliųjų muzikinį (meninį) ugdymą, optimizuoja jo procesą ir rezultatus, teikia psichoterapinį poveikį, aktyvina specialiųjų poreikių vaikų psichologinę reabilitaciją ir socializaciją. Siekiama, kad kuo daugiau mokytojų, dirbančių integruotose klasėse, pasitikėtų savo jėgomis, šiuos principus išbandytų praktinėje veikloje ir įvertintų jų pedagoginį efektyvumą. Integruotasis muzikinis ugdymas pasireiškia holistiniu poveikiu, aprėpiančiu silpnąsias ir stipriąsias asmenybės puses, daro teigiamą įtaką vaiko vystymosi raidai ir visuomenės humanistinėms nuostatoms, nes muzika gali padėti specialiųjų poreikių vaikams integruotis ne tik į muzikinio ugdymo procesą, bet ir į visuomenę plačiąja prasme. Pasitikrinkite sukauptas žinias: Savikontrolės testas Atlikite užduotį: 9 temos užduotis Atlikite kurso baigiamąją užduotį: Baigiamoji užduotis |
