8. Mocarto operos ir Requiem

 

 

  

 

 

 

 

 

 

 

    Operinė kūryba

    Visas žymiausias savo operas Mocartas sukūrė per paskutinius 10 gyvenimo metų. Tai įvairių tipų klasicistinės operos:

zingšpyliai „Pagrobimas iš seralio“ ir „Užburtoji fleita“;

trys opera buffa tipo operos − „Figaro vedybos“, „Don Žuanas“ ir „Visos jos tokios“;

opera seria − „Idomenėjas, Kretos karalius“.    

 
 

Opera „Figaro vedybos“ (Le Nozze di Figaro, 1786 m. pastatyta Vienoje) parašyta pagal Bomaršė pjesę. Tai trijų veiksmų opera, kurioje veikia kilmingi asmenys – grafas Almamiva ir grafienė, ir tarnai – Figaras, Siuzana ir kt. Tai yra opera buffa, tačiau Mocartas ją sukūrė labai menišką, kiekvienas personažas turi savo charakterį, kuris atsiskleidžia tiek jų poelgiuose, tiek muzikinėje charakteristikoje (rečitatyvuose, arijose ir ansambliuose).

Operos uvertiūra neatkartoja nė vienos operos melodijos, bet ji puikiai atspindi visos operos nuotaiką: greito tempo, suteikiančio uvertiūrai komiškumo. Uvertiūra parašyta sonatos forma be perdirbimo.

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, uvertiūra

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, uvertiūra

 

Scena iš V. A. Mocarto operos „Figaro vedybos“ pastatymo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 

Pagrindinis operos veikėjas Figaras linksmas, gudrus, mokantis išsisukti iš bet kurios situacijos. Pirmojoje savo arijoje Figaras rūpinasi, jog grafas meilinasi jo sužadėtinei Siuzanai. Iš pradžių muzika manieringa, tarsi menuetas (kalbama apie grafą), o vėliau ji tampa linksma, greita (nes jau charakterizuojamas pats Figaras).

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, Figaro kavatina (pradžia)

 

 

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, Figaro kavatina

 

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, Figaro kavatina

 

Figaras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Antrojoje arijoje primena maršą, nes joje Figaras pasakoja jaunuoliui Kerubinui apie tarnybą kariuomenėje:

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, Figaro arija iš I veiksmo

V. A. Mocartas. Opera „Figaro vedybos“, Figaro arija iš I veiksmo

    Opera „Don Žuanas“ (Don Giovanni, 1787 m. pastatyta Prahoje), apie legendinį veikėją, labai dažnai keitusį drauges, apima kelių operų bruožus. „Don Žuane“ yra rimtų personažų ir operos arijų kaip opera seria, nors gausu komiškų situacijų, aktyviai veikia tarnas Leporelas – tarsi opera buffa. Pats Mocartas ją pavadino dramma giocoso (linksmoji drama).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

V. A. Mocarto operos „Don Žuanas“ akimirka

 

     Requiem 

Requiem – tai gedulingos mišios už mirusiuosius. Jose yra visos nekintančios mišių dalys ir dar pridedama keletas papildomų. Privaloma būtent Requiem dalis – Dies irae („Dieną rūsčią“), kurioje pasakojama apie paskutiniąją dieną, teismą ir pragaro baisumus. Tarp žymiausių pasaulyje Requiem yra ir Mocarto gedulingos mišios.

Mocartas sukūrė palyginti nedaug bažnytinės muzikos. Tarnaudamas arkivyskupo dvare, jis parašė apie 15 mišių ir kitų bažnytinės muzikos kūrinių. Gyvendamas Vienoje, tokios muzikos beveik nekūrė. Įspūdingiausias yra Requiem d-moll (KV 626) – paskutinysis, iki galo nebaigtas Mocarto kūrinys, skirtas atlikti 4 solistams, mišriam chorui ir orkestrui.

Pagal legendą, pas Mocartą apsilankė juodai apsirengęs nepažįstamasis ir užsakė kompozitoriui parašyti gedulingas mišias. Apie šį apsilankymą porą mėnesių prieš mirtį kompozitorius rašė laiške:

„...Negaliu pamiršti šio nepažįstamojo, jis stovi man akyse – prašantis, persekiojantis, reikalaujantis. Aš tęsiu, nes darbas mane kamuoja mažiau negu poilsis. <...> Aš jaučiu, man kužda nuojauta, kad mano valanda atėjo; einu į mirtį; sutiksiu ją anksčiau nei būčiau galėjęs pasidžiaugti savo talentu. Gyvenimas toks gražus, jis buvo toks daug žadantis, tačiau kas skirta, to nepakeisi. Niekas nežino, kiek dienų liko, reikia atsiduoti likimui. Baigiu, nes manęs laukia gedulinga giesmė, kurią aš privalau užbaigti.“ (Siitan, p. 317) 

Mocartas ėmėsi šio užsakymo, ir su pertraukomis kūrė mišias. Ypač aktyviai tai darė paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais, bet taip ir nespėjo užbaigti viso ciklo. Requiem užbaigė Mocarto mokinys Francas Ksaveras Ziusmajeris.

Requiem yra 12 dalių. Ypač įsimintinos dalys Dies irae („Dieną rūsčią“) bei Lacrimosa („Sielvartingoji“).

Dies irae yra ypač dramatiška, aktyvi, vaizduojanti mirties siaubą bei žmonių maldavimus pasigailėti.

V. A. Mocartas. Requiem: Dies irae

Lacrimosa – tai ramybės oazė, pasižymi subtilia lyrika, sukauptomis dejonėmis, skaudžiais atodūsiais tarp žodžių.

V. A. Mocartas. Requiem: Lacrimosa

 

 

 

 

   Klausimai ir užduotys                                                  

 

 

 

1. Kokio tipo operas kūrė Mocartas? Pateikite kiekvieno iš jo operų pavyzdžių.

2. Trumpai apibūdinkite Mocarto operą „Figaro vedybos“.

3. Kas yra requiem?

4. Kokia yra Mocarto Requiem sukūrimo istorija?

5. Kiek dalių turi Mocarto Requiem, kurios iš jų yra žymiausios?

 

 

 

 

__________________________________________________________

 
 

Skaitiniai