1

5. J. Haidno simfonijos ir oratorijos

Simfoninė muzika

Jozefas Haidnas laikomas ir simfonijos žanro pradininku. Iš viso jis sukūrė virš šimto simfonijų. Jos yra labai įvairios, atspindi kompozitoriaus kūrybos raidą. Haidno simfonijos ciklą tradiciškai sudarė 4 dalys:

I – greita (Allegro), sonatos formos

II – lėta (Andante, Lento), 3 dalių formos arba variacijos

III – menuetas (arba Scerzo), 3 dalių forma

IV – greitas, aktyvus finalas, rondo arba sonatos forma

Nemažai J. Haidno simfonijų turi pavadinimus („Višta“, „Laikrodis“, „Meška“, „Kariškoji“, „Siurprizas“ ir kt.), tačiau dažniausiai juos sugalvodavo klausytojai.

Iš ankstyvųjų jo simfonijų žymiausios trys: „Rytas“, „Vidurdienis“ ir „Vakaras“. Vienas įdomesnių Haidno kūrinių − „Atsisveikinimo simfonija“, Nr. 45, fis-moll (1772).

Ji buvo sukurta kaip užuomina kunigaikščiui Estezhaziui, jog jau laikas visiems atsisveikinti ir grįžti iš vasaros rezidencijos Eizenštate į rūmus Vienoje ir leisti muzikantams susitikti su savo šeimomis. Ši užuomina slypi simfonijos Finale (IV d.), kai po veržlaus Presto pereinama į Adagio. Instrumentų grupės viena po kitos baigia savo partijas, pakyla, nusilenkia ir išeina. Simfoniją pabaigia du smuikininkai, ir taip pat palieka sceną (užuomina pavyko – netrukus kunigaikštis leido visiems grįžti į Vieną). Tad ši simfonija netradicinė – ji yra ne keturių, bet penkių dalių.

Brandžiausiomis laikomos Haidno paskutinės 12 simfonijų, vadinamosios „Londono simfonijos“. Jos pradedamos lėtomis įžangomis, finalai dramatiškesni, juose daugiau polifonijos. Čia susiklosto ir tradicinė mažojo (arba dvigubo) simfoninio orkestro sudėtis.

Mažojo (arba dvigubo) simfoninio orkestro medinių pučiamųjų grupėje visų instrumentų yra po du: 2 fleitos, 2 obojai, 2 klarnetai ir 2 fagotai, iš varinių pučiamųjų Haidno simfonijose groja valtornos ir trimitai, dažnai papildomi ir mušamuoju instrumentu − timpanais.

Viena žymiausių Haidno simfonijų − Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103, Es-dur. Kaip įprasta Haidno kūryboje – ši simfonija keturių dalių, ir jos išsidėsčiusios jau nusistovėjusia tvarka.

Timpanai – tai didelius katilus primenantys mušamieji instrumentai.

Tremolo yra atlikimo nuoroda. Ji reiškia, kad vieną garsą reikia atlikti labai greitai kartojant keletą kartų, tarsi drebant.

Esterhazių rūmų koncertų

salė

Jozefas Haidnas

Pirma dalis pradedama lėta įžanga, kurioje skamba timpanų tremolo. Ši tema labai svarbi tiek pirmojoje simfonijos dalyje (ne kartą sugrįžta), tiek visoje simfonijoje (ja simfonija ir baigiasi).

J. Haidnas. Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103 įžangos tema

Po įžangos prasideda greitoji pirmoji dalis, parašyta sonatos forma. Pagrindinės ir šalutinės partijos temos yra artimos, panašios nuotaikos, nekontrastingos:

J. Haidnas. Simfonija Nr. 103, I dalis, pagrindinės partijos tema

Pirmosios dalies ekspoziciją nuo temų perdirbimo skiria vėl pasigirstanti įžangos tema. Reprizoje vėl sugrįžta pagrindinės ir šalutinės partijų temos.

Visos pirmos dalies schema:

Dalis	I dalis
Dalies padala	Ekspozicija	Temų perdirbimas	Repriza
Temos	Įž. t. Ppt Špt	Įž. t. ppt	Įž. t. Ppt Špt
Laikas

J. Haidnas. Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103, I dalis (įžanga)

J. Haidnas. Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103, I dalis

Antrojis dalis yra lėta – Andante. Ji yra variacijų formos. Variacijos pagrįstos dviem kroatų liaudies dainų melodijomis. Jos abi pakaitomis varijuojamos.

J. Haidnas. Simfonija Nr. 103, II dalies I tema

J. Haidnas. Simfonija Nr. 103, II dalies II tema

Jos abi pakaitomis varijuojamos.

Dalis	II dalis
Dalies padala	A	B	A₁	B₁	A₂	B₂
Temos	I tema	II tema	I tema	II tema	I tema	II tema
Laikas

J. Haidnas. Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103, II dalis

Trečioji dalis, kaip jau tapo įprasta Haidno simfonijose – menuetas, parašytas 3 dalių forma. Pagrindinė tema akivaizdžiai primena šokį. Ji turi ne tik galantiškojo menueto, bet ir liaudiško šokio bruožų.

Po viduriniosios dalies vėl grįžta pirmosios dalies muzikinė medžiaga (ji pakartojama), tad formos schema tradicinė: A−B−A.

J. Haidnas. Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103, III dalis

Finalas – ypač energingas, rondo-sonatos formos. Visa finalo muzika „išauga“ iš pirmųjų ketvirtosios dalies taktų. Kaip jau minėta, simfonija baigiama įžangos tema.

J. Haidnas. Simfonija „Su timpanų tremolo“, Nr. 103, IV dalis

Simfoninei muzikai priskiriami ir koncertai solistams su orkestru. J. Haidnas sukūrė apie koncertų klavyrui, smuikui, valtornai ir kt. instrumentams. Koncertai dažniausiai yra trijų dalių: greita–lėta–greita.

Ypač populiarus J. Haidno Koncertas trimitui ir orkestrui Es-dur. Šis trijų dalių kūrinys reikalauja iš trimitininko ypatingo meistriškumo. Ypač jo prireikia I dalies solisto kadencijoje, kai prieš dalies pabaigą visas orkestras tradiciškai nutyla, ir skamba tik trimito garsai. Guvi ir linksmos nuotaikos yra trečioji koncerto dalis.

J. Haidnas. Koncertas trimitui ir orkestrui Es-dur, I dalis

J. Haidnas. Koncertas trimitui ir orkestrui Es-dur, II dalis

J. Haidnas. Koncertas trimitui ir orkestrui Es-dur, III dalis

Oratorijos

J. Haidnas yra sukūręs keletą oratorijų, iš kurių žymiausios − „Pasaulio sukūrimas“ ir „Metų laikai“. Oratorijos žanru kompozitorius susidomėjo lankydamasis Londone, kur klausėsi G. F. Hendelio oratorijų (ypač buvo sužavėtas oratorija „Mesijas“).

Oratorija – tai muzikos žanras. Oratorijas atlieka solistai, choras ir orkestras. Priklausomai nuo to, apie ką jose pasakojama, gali būti bažnytinės arba pasaulietinės oratorijos. Jos sudaromos iš rečitatyvų, arijų, choro ir orkestro numerių, todėl primena operą, tačiau jos atliekamos koncertuose, be vaidinimo ir scenografijos.

Oratorija „Pasaulio sukūrimas“ (1798) parašyta pagal Dž. Miltono poemą „Prarastasis rojus“. Kūrinys pagrįstas iš Biblijos pasitelktu siužetu apie tai, kaip Dievas sukūrė pasaulį. Muzikos garsais tarsi iliustruojamas žodinis tekstas. Orkestro partijoje „riaumoja“ liūtai, paminėjus lakštingalą, pasigirsta įmantri fleitos melodija, o su tekstu ir Viešpats tarė: tebūnie šviesa. Ir tapo šviesu, viskas „nušvinta“ – po piano ir pauzių staiga dainuoja visas choras (forte) ir suskamba viso orkestro tutti. Toks įvairių daiktų, reiškinių ir pan. vaizdavimas muzikos garsais vadinamas garsų tapyba.

Oratorija „Metų lakai“ (1801) sukurta pagal to paties pavadinimo Dž. Tomsono poemą. Kūrinyje pasakojama apie valstiečių darbus ir rūpesčius įvairiais metų laikais. Oratorijoje dalyvauja solistai (Simonas, jo duktė Hana ir Lukas), choras (medžiotojų, valstiečių, verpėjų) ir orkestras. Šiame kūrinyje vėlgi labai vaizdingai muzikos garsais „piešiami“ gamtos paveikslai (audros scena, aušra) bei kuriami valstiečių muzikiniai portretai (pasitelkta daug liaudies melodijų ir šokių ritmų).

Klausimai ir užduotys

1. Koks tradiciškai buvo Haidno simfonijos ciklas?

2. Paaiškinkite, kodėl taip vadinasi „Atsisveikinimo simfonija“. Ar tai kaip nors paveikė simfonijos sandarą?

3. Trumpai apibūdinkite Haidno Simfoniją „Su timpanų tremolo“, Nr. 103. Kodėl ji taip vadinasi? Kaip ji sudaryta? Kokia jos muzika?

4. Kokias žinote Haidno oratorijas? Apie ką jose pasakojama?

5. Paaiškinkite terminą „garsų tapyba“.

__________________________________________________________

Skaitiniai