4. J. Haidno gyvenimas ir kūryba

Jozefas Haidnas

Jozefas Haidnas

   Jozefas Haidnas (Joseph Haydn, 1732–1809) − austrų kompozitorius, yra vienas iš klasicizmo instrumentinės muzikos kūrėjų, savo kūryboje įtvirtinęs sonatinį-simfoninį ciklą.  

   Biografija. Haidnas gimė Rorau kaime Austrijoje. Jo tėvas buvo karietų meistras, bet visa šeima, matyt, buvo muzikali, nes muzikantais tapo dar pora Jozefo Haidno broliai. Būdamas aštuonerių, Haidnas buvo pakviestas į Šv. Stepono katedros berniukų chorą, kuriame giedojo apie 10 metų (iki balso mutacijos). Ten jis mokėsi ne tik giedoti, bet ir groti smuiku bei klavyru. Vėliau Haidnas gyveno vargingai, kol gavo kapelmeisterio darbą Esterhazių dvare Eizenštate.

Čia Haidnas praleido beveik trisdešimt metų (1761−1790). Esterhaziai buvo turtingi didikai, Eizenštate pasistatę itin prabangius rūmus, kurie priminė Prancūzijos karalių rezidenciją Versalyje. Rūmai spindėjo prabanga, turėjo didelį teatrą, gerą muzikantų kapelą, kurioje buvo ir dainininkų. Haidnas daugiausia kūrė instrumentinę muziką šventėms, pramogoms, o taip pat dukart per savaitę rengiamiems koncertams. Čia jis galėjo išbandyti įvairius savo sumanymus – visa jo sukurta muzika netrukus buvo atliekama, tad kompozitorius, išgirdęs kūrinį, iš karto galėjo nuspręsti, kurie eksperimentai sėkmingi. Tai buvo puikios sąlygos ieškoti savo kūrybos stiliaus, išbandyti ir įgyvendinti naujas idėjas. Apie 1780 m. Haidnas vis dažniau lankėsi Vienoje, apsigyvendavo ten žiemą. Jo kūryba buvo pradėta spausdinti, pamažu išpopuliarėjo, kompozitorius sulaukdavo pelningų užsakymų.

Tarp jų buvo ir užsakymas sukurti 6 simfonijas bei surengti koncertus Londone. Anglijos sostinėje Haidnas buvo puikiai sutiktas, publika žavėjosi jo kūryba, o žymusis Oksfordo universitetas jam suteikė muzikos daktaro vardą. Londone Haidnas viešėjo du kartus ir šiam miestui sukūrė 12 simfonijų, kurios vadinamos „Londono simfonijomis“. Londone kompozitorius išgirdo Hendelio oratorijas ir susižavėjo šiuo muzikos žanru. Grįžęs į Vieną (1795 m.) jis sukūrė mišių ir dvi žymiąsias savo oratorijas: „Pasaulio sukūrimas“ (1798) ir „Metų laikai“ (1801). Paskutiniaisiais gyvenimo metais Haidnas visai nerašė muzikos, bet buvo labai gerbiamas ir populiarus.    

J. Haidno gimtinė

J. Haidno gimtasis namas

Esterhazių rūmai Eizenštate

   Muzikos stilius. Haidno muzika yra klasicistinė, patyrusi Manheimo kompozitorių kūrybos įtaką. Dažnai ji šviesi, gana linksma, nes kompozitorius mėgo rašyti kūrinius mažorinėse tonacijose. Haidno kūriniuose vyrauja homofonija, temos ir motyvai gausiai perdirbami, vystomi, tačiau tarpusavyje temos dažnai nekontrastingos. Jo muzikoje nemažai įvairių tautų liaudies muzikos elementų, nes vaikystėje, gyvendamas kaime žemutinėje Austrijoje, girdėjo daug liaudies muzikos.

Nors nemažai Haidno kūrinių turi pavadinimus, tačiau jie dažniausiai buvo sugalvoti publikos ar leidėjo, o ne paties kompozitorius. Didžioji dalis jo instrumentinės muzikos yra grynoji muzika – atliekama vien instrumentais, nieko nevaizduojanti.

Jozefas Haidnas

     Sukūrė apie 1000 kūrinių. Svarbiausia kūrybos dalis – instrumentinė muzika. Sukūrė simfonijų (107), koncertų įvairiems instrumentams ir orkestrui, kvartetų (apie 80), sonatų klavyrui (52) ir kt. Labai žymios dvi paskutinės J. Haidno sukurtos oratorijos „Metų laikai“ ir „Pasaulio sukūrimas“. Dar šis kompozitorius parašė 24 operas, mišias ir kt. kūrinių.

    Klavyriniai kūriniai.

J. Haidnas klavyrui kūrė pjeses, variacijas, įvairius šokius. Tačiau svarbiausios yra 52 jo sonatos klavyrui. Pirmosios sonatos buvo skiriamos atlikti klavesinu, bet 1780-aisiais metais kompozitorius įsigijo fortepijoną, ir vėlesnes sonatas skyrė būtent jam. 

J. Haidnas. Sonata Es-dur (Nr.28), I dalis

J. Haidnas. Sonata Es-dur (Nr.28), II dalis

J. Haidnas. Sonata Es-dur (Nr.28), III dalis

    Kamerinė muzika.

Didžiąją kamerinės instrumentinės Haidno muzikos dalį sudaro kvartetai. Tai keturių dalių kūriniai, savo sandara primenantys simfonijas (4 dalių), tik juos atlieka daug mažesnis atlikėjų ansamblis – styginių kvartetas (2 smuikas, altas ir violončelė). Visi ansamblio dalyviai yra lygiaverčiai, nors dažnai svarbiausi temų atlikimai patikimi I smuikui.

Haidnas laikomas kvarteto žanro pradininku. Iš viso Haidnas sukūrė virš 80 kvartetų. Jie labai įvairūs. Pavyzdžiui, „Vieversėlių kvartetas“ (op. 64 Nr. 5) savo pavadinimą gavo, nes labai priminė vieversėlių čirenimą.

J. Haidnas. „Vieversėlių kvartetas“, I dalis

Žymus ir iškilmingas „Imperatoriaus kvartetas“ (op. 76 Nr. 3). Jau anksčiau Haidnas buvo sukūręs giesmę imperatoriaus Franco Jozefo I gimtadienio proga. Vėliau ši melodija tapo Austrijos-Vengrijos imperijos himnu, o dabar tai Vokietijos tautinis himnas. Jo melodija tapo pagrindine „Imperatoriaus kvarteto“ II dalies melodija:

J. Haidnas. „Imperatoriaus kvartetas“, II dalis

Haidnas prie fortepijono

   Klausimai ir užduotys                                                  

1. Kur ir kuo ilgiausiai dirbo J. Haidnas?

2. Kodėl paskutinės Haidno simfonijos vadinamos „Londono“?

3. Apibūdinkite Haidno muzikos stilių.

4. Ką yra sukūręs Haidnas?

5. Kiek Haidnas parašė kvartetų, kokius jūs žinote?

6. Ką reiškia terminas „grynoji muzika“?

__________________________________________________________

Skaitiniai