8. Lietuvių ir kitų pasaulio tautų šokiai

O smagu būdavo vakarėliuose... Susirenka kelių kaimų jaunimas, muzikantai savi ir kiti su visokiom skripkom – didelėm ir mažom, su būgnu, armonikom, tai kad duos – rodos, trobos sienos persiskirs, o kojos pačios kilojasi. Užmiršti ir nuovargį, ir bėdas. Šokame valsus, polkas, krakoviaką ir kitokius. Muzikantai pailsta, nustoja, tai sustojam ratu ir dainuot.   

      Lietuvių tradicinės choreografijos palikimą sudaro šokiai, rateliai ir žaidimai. Didžioji jų dauguma skirta pasilinksminimams, tačiau yra ir įdomių apeiginių ratelių bei šokių, kurie siejami su kalendorinėmis, darbo ir vestuvių apeigomis. Daugelis jų yra paplitę visoje Lietuvoje, tačiau tam tikri etnografiniai regionai turi ir savitumų.    

Aukštaitijos šokėjai

     Aukštaitija išsiskiria ratelių gausumu. Netgi dainos yra virtusios rateliais. Jie nesudėtingi, dviejų dalių, kur pirmoje einama ratu, o antroje sukamasi už parankių ar pinamas žilvitis („Skrenda gegutė“, „Augo liepa“), kartais įvairiais būdais supinama grandinėlė („Kas darži“).

Aukštaitijoje paplitę šokiai nepasižymi originalumu, išskyrus populiariąją „Dūdą“ ar „Mėnesėlį“, tačiau daug nelietuviškos kilmės šokių – „Krakoviakas“, „Lezginka“, ,,Vengierka“ ir kiti.

Šokio „Krakoviakas“ melodija

Šokis „Mėnesėlis“

Šokis „Dirižablis“

Aukštaitijos šokėjai

Šokis ,,Šiaučiukas“

Šokis ,,Šyvis“

   Dzūkijoje gausu senosios apeiginės choreografijos. Ji siejasi su Kalėdų laikotarpiu ir vestuvinėmis apeigomis („Aš motulai pašoksiu“). Yra gražių šokių – „Melnykas“, ,,Suktinukas“, „Tancius“ bei nevietinės kilmės „Karobuška“, „Čerkesas“.

Šokis ,,Angelčikas“

      Labiausiai mėgta šokti ir daugiausiai šokių sukurta Žemaitijoje. Čia daugiau tokių šokių, kurie nebuvo šokami kituose regionuose – „Lakišius“, „Lestingis“, „Marcelė“, „Vajaunas“, „Vokietuks“, „Jonkelis“, „Uolinderis“, „Šeinas“, „Galiopas“, „Gričenikė“ ir kiti.

Šokis „Jonkelis“

Šokis „Grečenikė“

Šokis „Krakoviakas“

Daina–šokis „Buvo dūda Vilniuj“

Šokis „Žemaituks“

     Daugelį lietuviškų šokių sudaro dvi dalys: pirmoji – lėtesnė, antroji – greitesnė. Pirmoji pasižymi įmantresne, savita choreografija, dažnai siejasi su šokio pavadinimu, antroji – dažniausiai polkos ar valso žingsneliu. Lietuviškus šokius labai smagu šokti.

Žemaitijos šokėjai

   Klausimai ir užduotys                                                 

1. Kuo pasižymi lietuviški šokiai? Pasakykite keletą bruožų.

2. Kuo pasižymi rateliai?

3. Kada buvo šokama?

4. Kas pritardavo šokiams?

5. Kokius žinote nelietuviškos kilmės šokius?

__________________________________________________________

Mikis Theodorakis, 2004 m.

Skaitiniai

   Patys seniausi šokiai siejami su apeigomis. Jie išliko iki šių dienų, šokami dažniausiai po vieną ar ratu. Jie vadinami apeiginiais šokiais.

Kitokie šokiai vadinami buitiniais, populiarūs kasdieniame žmonių gyvenime kaip pasilinksminimo, pramogavimo ar saviraiškos būdas.

Lietuvoje rengiamas tarptautinis festivalis BALTICA sukviečia šokėjus ir muzikantus iš įvairių pasaulio šalių. Tai puiki proga susipažinti su kitų tautų tradicine muzika ir šokiais iš arčiau (žr. nuotr.).

     KITŲ TAUTŲ ŠOKIAI

  FLAMENCO        

    Flamenkas – pietų Ispanijos (Andalūzijos) čigonų dainos ir šokiai, pritariant gitara. Flamenko reiškia „liepsnojantis“, šis žodis geriausiai apibūdina dainų ir šokių stilių. Šokama solo, poromis arba puslankiu, pritariant gitaroms, šūksniams „olei“, plojant ir spragsint pirštais. Kojomis išmušami labai greiti ir sudėtingi ritmai. (Šokėjų bateliai pakaustomi vinutėmis.) Šokyje daug ekspresijos, jausmingumo ir improvizacijos. Dėl šokėjų gracingos laikysenos, įmantrių judesių ir ryškių drabužių flamenko šokis kartais lyginamas su paukščio flamingo įvaizdžiu.

***

     Prie Kabulo šventyklos Baisakhi per festivalį sikų gerbėjai šoka ir linksminasi. Baisakhi yra sikų šventė, per kurią švenčiami Naujieji metai ir sikų bendruomenės įkūrimas 1699 metais, žinomos Chalsa vardu. Šią šventę sikai švenčia visame pasaulyje. Per ją vyksta eisenos, šokiai ir sikų šventyklų lankymas.

***

    Sirtakis mums siejasi su Graikija. Šis uždegantis šokis šokamas sustojus eile (arba ratu), uždėjus rankas ant kaimynų pečių. Sirtakio muzika – greitėjanti. Beje, beveik visi graikų šokiai šokami tokiose eilėse. Šokama sinchroniškai ir eilei judant, vingiuojant per aikštę. Eilės priekyje – labiausiai patyręs šokėjas, dažnai rankoje laikantis skepetaitę.

Šis šokis nėra nacionalinis graikų šokis. Sirtakį 1964 m. sukūrė garsus graikų kompozitorius Mikis Theodorakis filmui „Graikas Zorba“. Sakoma, kad būtent jis padėjo Graikijai išsikapstyti iš ekonominės krizės, kai sužinoję apie šokį turistai patraukė ten jo išmokti ir pramogauti. Sirtakis yra sukurtas pagal tautinį graikų šokį Hasapiko, kuris yra gerokai sudėtingesnis savo choreografija.

***

     Seniausias rumunų šokis yra hora, jo metras − 2/4, tempas – neskubus, būdinga minorinė dermė bei ypatingas taškuotas ritmas. Kitas populiarus šokis – serba arba sirba – mažorinis, greito tempo. Neretai šokiams pritariama dainomis.

Rumunai Vilniuje,festivalyje BALTICA, 2008 m.

***

      Halingas yra Norvegijos Halingdalio provincijos šokis. Tai jaunų vyrų šokis, šokamas per vestuves ar kitas šventes. Šokdami šį šokį vyrai gali pademonstruoti savo miklumą.

Ritmas − 2/4 arba 6/8, greito tempo, labai daug priklauso nuo muzikanto patirties. Muzikantas turi duoti šokėjui energijos, paskatinti jį atlikti sudėtingus žingsnius, tokius kaip ,,nakkespretten“, ,,krukinger“, ,,hodestifter“ ir ypač ,,kastet“ („metimas“). Jį šokant šokėjas turi koja numušti kepurę, kuri medine lazda laikoma 230–280 cm virš žemės.

Šokis ,,Halingas“

***

Besisukančių dervišų šokis – sema – islamo slaptosios brolijos apeiginis šokis, kurio tikslas – susilieti su Dievu. Tai septynių dalių mistinė kelionė ir kilimas į Tobulybę. Tai yra tikras dvasios kelias į Dievą.

Šokdamas dervišas eina į Tiesą, tobulėja per meilę, pabėga nuo savo ego. Jis randa Tiesą, susilieja su Dievu ir grįžta iš šios dvasinės kelionės subrendęs bei patobulėjęs, kad mylėtų ir tarnautų visiems žmonėms.

Ritualas trunka beveik dvi valandas. Tolygus muzikos pulsas, pamažu greitėjantis šokio tempas, gilus, ritmingas kvėpavimas, Alacho vardo kartojimas ir sukimasis ratu sukelia ekstazės būseną ir leidžia dervišams pajusti Dievo artumą. Eidami ratu dervišai sukasi ir aplink save, jų balti apsiaustai skleidžiasi kaip gėlės. Dėl šio įspūdingo reginio jie vadinami „skriejančiais dervišais“.

Pirma šokio dalis prasideda malda už paskutinį pranašą Mohamedą, kuris simbolizuoja meilę, taip pat už visus prieš jį buvusius pranašus.

Antra dalis – malda mušant būgnus. Šie ritmai skelbia amžiną dieviškąją tvarką.

Trečią dalį sudaro instrumentinė improvizacija. Ji simbolizuoja įkvėpimą, kuris visiems suteikia gyvybės.

Ketvirtoje dalyje dervišai, skambant muzikai, sveikina vienas kitą.

Penktoji – šokis, susidedantis iš keturių sveikinimų.

Šešta dalis – tai 115-ojo Korano skyriaus skaitymas. Jame sakoma, kad Dievas yra rytuose ir vakaruose, jis visa žinantis, regintis ir visur esantis.

Septintoje dalyje, ceremonijos pabaigoje, meldžiamasi už visų išganytojų ir visų tikinčiųjų sielos ramybę.

(Kai dervišai mokosi suktis, norėdami pasiekti ekstazę, kiekvienas jų į grindis įsikala vinį ir atsistoja taip, kad vinis atsiduria tarp dviejų kojos pirštų. Neretai tokios repeticijos baigiasi pėdų traumomis.)

Gaikai Vilniuje,festivalyje BALTICA, 2008 m.