6. Pasaulio tautų dainos ir dainavimo būdai

 

 

 

 

 
 

      Pasaulio tradicinėje muzikoje daug įvairių dainų ir dainavimo būdų. Vienose tautose vyrauja solinės dainos, kitose – daugiabalsės. Jos labai įvairios, jų atlikimo būdai priklauso nuo tautos papročių, gyvenimo būdo, vietos ir pan. Jas galima suskirstyti štai taip:

  • solo dainos su pritarimu arba be jo;

  • daugiabalsės dainos su pritarimu arba be jo (a capella);

  • antifoninės dainos – daugiabalsės, dainuojamos dviem grupėm pakaitomis;

  • responsorinės dainos – daugiabalsės, kai solistui atsako grupė dainininkų.

    •   

     

     

     

     

     

    Afrikietiška ritualinė kaukė

     

     

     

     

     

     

     

     

        Solo dainavimą žmogus išgirsta nuo lopšio: visame pasaulyje mamos dainuoja lopšines. Jose sudėti ne tik gimtosios kalbos žodžiai, bet ir būdingos krašto intonacijos. Klausantis solo dainavimo ypač išryškėja atlikėjo savitumas – balso, atlikimo, charakterio.

    Solo dainoms dažnai pritaria instrumentai. Lietuviai dainoms dažniausiai pritardavo kanklėmis, o afrikiečiai – būgnais ir melodiniais mušamaisiais (marimba, mbira).

    Afrikietiška marimba

    Lietuvių lopšinė Ūcia lylia, tu mažąja“

              Saliamono salų lopšinė

    Tanzanija. Wagogo genties daina (solo su instrumentų pritarimu)

    Afrikietiška ritualinė kaukė

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Palmė. Saliamono salos

     

     

     

         Daugiabalsės liaudies dainos a capella – įspūdingiausias gruzinų tautos indėlis į pasaulio muzikos istoriją ir praktiką.

    Daugelyje Europos tautų daugiabalsėje muzikoje paprastai vyrauja pagrindinė melodija, kiti balsai jai pritaria. O gruzinų liaudies dainos dainuojamos polifoniškai. Tai reiškia, kad dainoje yra dvi arba daugiau vienodai reikšmingos, bet tarpusavyje kontrastuojančios ir susipinančios muzikinės linijos.

    Gruzinai turi labai daug sakralių giesmių, o taip pat darbo, jojimo, humoristinių, užstalės dainų. Pačios gražiausios – lyrinės dainos a capella, žavi plačiai išvingiuotomis ilgesingomis melodijomis ir neįprastais sąskambiais.

     Gruzinų daugiabalsė daina 

     

    Daugiabalsiu dainavimu išsiskiria ir Saliamono salos (šalys Okeanijoje) – ė valstybė Ramiajame vandenyne, į rytus nuo Naujosios Gvinėjos.

    (Apima Saliamono salyno pietrytinę dalį, Santa Kruso salas ir keletą kitų salų.)

            

    Gruzinų ansamblis „Rustavi“

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Tradicinė kanoja. Saliamono salos

     

     

     

     

     

     

     

     

    Polinezietis

     

    Manoma, kad papuasų kalbomis kalbantys žmonės salose apsigyveno dar 30 000 m. pr. Kr.! Senovėje iš kaimyninių salų čia buvo atplukdyta kanoja, dar vėliau – polinezietiška keramika.

    Turtingas tradicijas turi ir šio salyno vokalinė muzika. Plačiausiai paplitusios įvairios daugiabalsės giesmės ir dainos. Dainų tekstai pasakoja apie dievus, didvyrius ir gamtos grožį. Dainuojama 2–3 balsais, šiek tiek įtemptu balsu. Dainos pasižymi posmine struktūra, juntamas garsaeilio savitumas, aiškios atramos pagrindiniame tone ir jo trigarsiuose. Daugelis šio salyno melodijų europiečių ausims skamba gražiai.

    Maorių daugiabalsė daina (Naujoji Zelandija)

    Polinezietis

    Naujosios Gvinėjos kaimo gyventojai

     

     

     

     

     

     

        Antifoninis dainavimas (pakaitomis dviem grupėm) mėgstamas nuo seno. Senovėje dainininkai dažnai varžydavosi, dainuodami pakaitomis. Tokių dainų turi ir lietuviai. Tai daugiausia kalendorinės dainos ir žaidimai bei rugiapjūtės dainos, kuriomis susišaukdavo gretimų kaimų dainininkės.

    Antifoninių dainų turi ir daugelis egzotinių tautų Afrikoje ir Okeanijos salyne, jos dažnai siejamos su šokio elementais, ritualais.

    ,,Vaikštinėjo tėvulis pabarėmis“ (dzūkiška antifoninė rugiapjūtės daina)

         Responsorinis dainavimas, kai vedantysis užtraukia dainą, o kiti jam atsako, labai populiarus vadinamoje „juodojoje“ Afrikoje. Jos dažnai siejamos su bendruomenės, genties apeigomis – vadas pradeda, kiti atkartoja (ar tęsia).

    Ganos kario daina (responsorinis dainavimas)

             Taivanis. Vienybės daina (responsorinis dainavimas)

     

     

    Rugiapjūtė Viltininkų kaime. Fotografavo Zenonas Slaviūnas, 1939 m.

     

     

     

     

     

     
     

       Klausimai ir užduotys                                                 

     

     

     

    1. Kokius dainų tipus žinote?

    2. Kuo skiriasi responsorinis dainavimas nuo antifoninio?

    3. Kas būdinga gruzinų daugiabalsėms dainoms?

    4. Kodėl lietuvės moterys rugiapjūtės dainas dainavo antifoniškai?

    5. Atraskite patinkančią bet kurios pasaulio tautos dainą ir apibūdinkite ją.

     

     

    __________________________________________________________

    		  
     

    Skaitiniai