5. Ypatingas žanras – sutartinės

 

 

 

 

 
 

   SUTARTINĖS – ypatingos ir seniausios lietuvių liaudies daugiabalsės polifoninės dainos. Vienu metu jas atlieka 2, 3 ar 4 dainininkės ar jų grupės, kartu skamba ne tik skirtingos melodijos, bet ir tekstai.

 

 

 

 

 

 

     Svarbiausias jų bruožas – sinkopinis ritmas, sekundiniai sąskambiai, siauras melodijos diapazonas.

 

 

 

   Tekstuose – mažai žodžių, bet daug garsažodinių priedainių: lylia lyliute, ratil ratilėlis, dauno lylio čiūto, trap trapu lingo, trepu treputėla, jatuta jatutėla, lingo rito tatato, dobilio, uosilio, sodauto ir daug kitų.

  

Sutartinių giedotojų grupė „Trys keturios“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  Sutartinės sutinkamos tik Šiaurės Rytų Lietuvoje (apie Biržus, Kupiškį, Panevėžį). Jas atlikdavo tik tam tikros moterys, šį gebėjimą paveldėjusios ir dainuojančios tik labai siaurame rate – paprastai šeimoje. Priklausomai nuo dainininkių skaičiaus, sutartinės vadinamos dvejinėmis, tejinėmis ir keturinėmis. Trejinės dainuojamos kanono būdu (,,Kadu buva, kadujo“), paeiliui įstojant kiekvienai dainininkei. Dvejinės ir keturinės yra panašios, nes kartu porose skamba dvi skirtingos melodijos ir tekstai (keturinėse kiekviena eilutė pakartojama kitos poros – ,,Žvingia žirgas, dolija“).

Sutartinė ,,Kadu buva kadujo“

Sutartinė ,,Žvingia žirgas, dolija“

Kartais buvo šokamos nesudėtingais žingsneliais – vaikštinėjant ratu, sukantis susikibus rankomis, trepsint, linkčiojant galvą. Sutartinės buvo dainuojamos įvairiomis progomis, taigi yra įvairių žanrų sutartinių – darbo, vestuvinių, karinių.

 

Kupiškio sutartinių giedotojos, 1936 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Penkiastygės kanklės. Miliškių k.,  Papilio vls., Biržų aps.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

    Sutartinės buvo atliekamos ir pučiamaisiais instrumentais – skudučiais, lumzdeliais, ragais, daudytėmis, bei penkiastygėmis kanklėmis. Šiais instrumentais dažniausiai grojo vyrai.  

 

Skudutininkai

 

Vabalninko kaimo ragų pūtėjai, 1936 m.

 

Skudučių sutartinė „Šieno du kupečiu“

          Ragų sutartinė „Skudutis“

          Kanklių sutartinė „Aš sodely stovėjau“

Lumzdelių sutartinė

 

P. Lapienė derina kankles

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 

   Klausimai ir užduotys                                                 

 

 

 

1. Kuo ypatingas sutartinių žanras? Kuo jis skiriasi nuo daugiabalsės liaudies dainos?

2. Kokiam regionui būdingos sutartinės?

3. Kas atlieka (dainuoja ir groja) sutartines?

4. Kokie sutartinių muzikos ir tekstų ypatumai?

5. Išmokite keletą sutartinių priedainių garsažodžių atmintinai.

 

 

__________________________________________________________

  
 

Skaitiniai