6. Muzikos atlikimo priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Operos žvaigždė – Violeta Urmana (mecosopranas)

 

 

Balsai ir atlikėjų sudėtys      

   Muzikos atlikimo priemonės yra muzikos instrumentai ir žmogaus balsas. Kompozitoriai rašo kūrinius tam tikriems atlikėjams – kartais tik dainininkams, kartais tik instrumentininkams, kartais – ir vieniems, ir kitiems. Vienus kūrinius atlieka vienas ar keli atlikėjai, kitus – šimtas ar net daugiau.

Kiekviena atlikėjų sudėtis turi istoriškai susiformavusius savo pavadinimus.

Vienas atlikėjas scenoje vadinamas solistu, jis atlieka kūrinį solo (it. k. − vienas).

Dviejų ir daugiau muzikuojančių (dainuojančių ar grojančių) žmonių kolektyvas vadinamas ANSAMBLIU (pranc. k. Ensemble – kartu).

Kai muzikuoja du atlikėjai, ansamblį vadiname duetu, trys – trio (tercetu), keturi – kvartetu, penki – kvintetu, šeši – sekstetu, septyni – septetu, aštuoni – oktetu, devyni – nonetu. O toliau sakome tiesiog kamerinis ansamblis, t. y. nedidelis, ,,kambaryje telpantis“ kolektyvas (it. k, – camera – kambarys).

Dainininkai solistai, atliekantys klasikinę muziką, skirstomi pagal savo balso diapazoną:

         Moterų balsai

 

   SOPRANAI / aukščiausi

   MECOSOPRANAI / vidutiniai

   ALTAI / žemi                                                                                   

 

Garsi operos dainininkė

 ispanė Monserat Caballe (sopranas)

 

Lietuvos operos baritonas Vytautas Juozapaitis

 

 

 

 

 

        Vyrų balsai

 

   TENORAI / aukšti

   BARITONAI / vidutiniai

   BOSAI / žemi

   Jie dainuoja vadinamuoju bel canto (it. k. − gražus dainavimas) stiliumi, kuriam būdingas skambesio lengvumas, melodingumas (kantilena) ir virtuoziškumas. Bel canto atsirado XVII a. Italijoje su pirmomis operomis ir turėjo ypatingą įtaką visai Europos klasikinei muzikai. Šiam stiliui darė poveikį italų kalbos skambumas ir melodingumas, taip pat neapolietiško liaudies dainavimo tradicijos.    

E. di Capua / G. Capuro ,,O sole mio“ (Luciano Pavarotti, tenoras)

Barselona (Freddie Mercury ir Monserat Caballe, sopranas)

Legendinis italų tenoras Luciano Pavarotti

 

 

 

 

 

 

 

      

 

Ansamblių gali būti labai įvairių.

Jei ansamblis tik dainuoja, jį vadiname vokaliniu ansambliu.

    

Vokalinis oktetas (dainuoja aštuoni dainininkai)

Jei ansamblis tik groja – instrumentinis ansamblis:

Instrumentinis trio ,,Arsenalas“ (fleita, altas ir klavesinas)

 

       
 

 O jei ir dainuoja, ir groja – vokalinis-instrumentinis ansamblis.   

Kamerinis ansamblis „Musica humana“

Vokalinis ansamblis, pasipildęs dainininkais, tampa kameriniu choru (maždaug 20–30 dainininkų).

Kamerinis choras „Aukuras“ ir orkestras „Klaipėdos camerata“

 

Choras “Brevis”

 

 

 Instrumentinis ansamblis, pasipildęs instrumentininkais, tampa kameriniu orkestru (maždaug 20–30 muzikantų).     

Lietuvos kamerinis orchestras

 

Tokio pobūdžio dideli kolektyvai yra mišrus choras (gali būti tik moterų arba tik vyrų) ir simfoninis orkestras (apie 80–100 atlikėjų).

Lietuvos filharmonijos simfoninis orkestras

 

 

 
 

   Klausimai ir užduotys                                                  

 

 

 

1. Ką vadiname ansambliu?

2. Išvardinkite ansamblių sudėtis.

3. Kuo skiriasi instrumentinis ansamblis nuo vokalinio?

4. Kas yra bel canto ir kas jam būdinga?

5. Kokius žinote garsius Lietuvos dainininkus, instrumentininkus, ansamblius ar orkestrus?

6. Įvardinkite šiuos ansamblius paveikslėliuose, pakomentuokite juos:

 

 

                          A    B

 

 

         C     D

 

          E      F

 

      G      H

 

__________________________________________________________

 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitiniai

 

 

 

Duetas (fleita ir gitara) – A. Piazzola. Histoire du Tango

Trio ,,Arsenalas“

Kvartetas – J. Haidnas. Kvartetas op. 64 Nr. 5, I d.

Simfoninis kūrinys – W. A. Mocartas. Simfonija g-moll Nr. 40, Finalas