7. Simfoninis orkestras ir jo instrumentai

 

 

 

  

 

 

 

 

    Simfoninis orkestras pradėjo formuotis XVIII a. klasicizmo epochoje. Tuomet jo sudėtis buvo nedidelė – vos 25 muzikantai. Orkestre dominavo styginiai instrumentai, buvo kelios poros medinių pučiamųjų, kartais valtornės ir trimitai, ir vienintelis mušamasis – timpanas.

Pirmieji kompozitoriai, rašę simfoniniam orkestrui, buvo didieji Vienos klasikai – J. Haidnas, V. A. Mocartas ir L. van Bethovenas. Jų kūryboje susiformavo tobuliausias muzikos žanras orkestrui – simfonija.

Ypač sparti orkestro raida vyko XIX amžiuje – orkestras išaugo iki 100 muzikantų.

Simfoninį orkestrą sudaro keturių šeimų instrumentai:

 

   styginiai (smuikai, altai, violončelės, kontrabosai);

   mediniai pučiamieji (fleitos, obojai, klarnetai, fagotai);

   variniai pučiamieji (trimitai, trombonai, valtornės, tūbos);

  mušamieji (timpanai, didysis ir mažasis būgnai, lėkštės, gongas, varpai, ksilofonas, trikampis ir kiti).

(Dar gali groti fortepijonas, čelesta, arfos, saksofonas, priklausomai nuo kompozitoriaus sumanymo.)

Orkestro diapazonas apima septynias oktavas. Aukščiausias instrumentas – piccolo fleita, žemiausias – kontrafagotas (jam labai mažai nusileidžia tūba ir kontrabosas).   

                                                        koncertmeisteris

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

 

 

 

 

 

      Muzikantai orkestre sėdi griežta tvarka ir poromis, vadinamais pultais, t. y. prie vieno pulto (natų stovas) sėdi du muzikantai, pultai yra numeruojami. Taigi nėra sudėtinga surasti reikiamą muzikantą pvz., trečiame violončelių pulte.

Instrumentų išsidėstymo tvarka nusistovėjo tokia: priekyje sėdi styginiai (jie tyliausi), už jų – mediniai pučiamieji, už jų arba greta – variniai. Pačiame gale išsidėsto mušamieji – patys garsiausi instrumentai.

  Pirmasis smuikas, esantis prie pat dirigento, vadinamas orkestro koncertmeisteriu. Jis yra „dešinioji dirigento ranka“, atstovaujanti visam orkestrui. Jis aptaria svarbius klausimus su orkestro vadovu, jis vadovauja orkestro derinimui, jis sveikinasi su dirigentu prieš koncertą ir po jo, jis atlieka solines smuiko partijas ir kita.

Koncerto pradžioje visada stebime panašų „ritualą“: orkestro muzikantai susėda į savo vietas scenoje, pasigirsta garsų chaosas. Muzikantai pasimiklina pirštus, prapučia pūstukus, pasitikrina instrumentus. Tada prasideda derinimasis.

Kaip derinasi orkestras? Stojus tylai, pagrindinį garsą „la“ paduoda obojininkas, jį smuiku „pasigauna“ koncertmeisteris ir atsistojęs prieš orkestrą leidžia visiems jį išgristi ir susiderinti instrumentus.

Tada visi nutyla ir susikaupę laukia dirigento. Pasirodęs dirigentas rankos mostu parodo orkestrui atsistoti – taip orkestras pasisveikina su publika ir dirigentu, tada dirigentas paspaudžia ranką koncertmeisteriui, nusilenkia publikai ir vėl rankos mostu liepia orkestrui atsisėsti ir pasiruošti pradėti kūrinį. Tik įsivyravus visiškai tylai, dirigentas pakelia batutą – dirigento lazdelę, ir suskamba pirmieji muzikos garsai.

Pasibaigus kūriniui, dirigentas nusilenkia publikai ir dėkoja orkestrui, kviesdamas jį atsistoti ir priimti publikos sveikinimus. Paspaudžia ranką koncertmeisteriui, dar kartą nusilenkia publikai, rankos mostu padėkoja orkestrui ir pirmas išeina į užkulisius. Jei publika plojimais prašo dirigento dar kartą pasirodyti, jis vėl išeina nusilenkti, paskui rankos mostu kviečia orkestrą eiti paskui jį į scenos užkulisius – koncertas baigtas.

STYGINIAI (CHORDOFONAI, chordos – styga)

                               

                 Smuikai                               Altas                              Kontrabosas

 

 

 

 

 

 

      

 

MEDINIAI PUČIAMIEJI (AEROFONAI)

                                                                                                      

 Klarnetas (Clarinetto)     Bosinis klarnetas (Clarinetto basso)     Fleita (Flauto)            Piccolo fleita

                                                          

Anglų ragas (Corno inglese)      Obojus (Oboe)           Fagotas (Fagotto)     Contrafagotas (Contrafagotto)

 

 

        
 

VARINIAI PUČIAMIEJI (AEROFONAI)

                  

                           Valtorna (Corno)                                           Tūba (Tuba)

   

                     Trimitas (Tromba)                                                      Trombonas (Trombone)

 

MUŠAMIEJI INSTRUMENTAI (MEMBRANOFONAI IR IDIOFONAI)

 

                                

                          Timpanai (Timpani)                                             Didysis būgnas (Gran cassa)

 

                     

                              Ksilofonas (Silofono)                                                  Orkestro varpeliai (Campanette)

 

                        

            Vamzdiniai varpai (Campane tubulari)                             Tamtamas (Tam-tam)

 

 

 

 

 
 

      PARTITŪRA – tai orkestro natos, kuriose surašytos visų orkestro instrumentų partijos. Visi instrumentai turi savo vietą partitūroje: viršuje – mediniai pučiamieji, po jų – variniai, per vidurį – mušamieji ir apačioje – styginiai. Tokia tvarka padeda dirigentui matyti visas partijas ir joms vadovauti.

 

  
 

   Klausimai ir užduotys                                                  

 

 

 

1. Išvardinkite pagrindines orkestro instrumentų šeimas.

2. Žiūrėdami į šią orkestro schemą, sąsiuviniuose surašykite instrumentų pavadinimus, atitinkančius pažymėtus skaičius:

 

 

3. Kas yra batuta?

4. Kas yra koncertmeisteris ir kokios jo funkcijos?

5. Kas yra partitūra?

6. Užrašykite keletą garsių dirigentų pavardžių. Kokiems orkestrams jie vadovauja/diriguoja?

                         

   

 

__________________________________________________________

  
 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitiniai

 

 

 

B. Britenas„Vadovas jaunimui pažinti orkestrą“

R. Vagneris.Valkyrijų skrydis