5. Dermė ir faktūra

       Muzika – tai menas, kuriame garsai išdėstyti tvarkingai, apgalvotai. Pabandykite paspausti bet kokius klavišus. Ar girdėsite muziką? Žinoma, ne.. Muzikoje tarp garsų yra tvarka, tam tikra sistema. O žodis DERMĖ reiškia garsų tarpusavio ryšius ir tvarką.

      Dermė – tai garsų eilė, kurią kompozitorius pasirenka sumanyto kūrinio nuotaikai sukurti. Pavyzdžiui, įprasta manyti, kad dabar populiariausios Europos klasikinės muzikos dermės – mažoras ir minoras – perteikia atitinkamai linksmą ir liūdną nuotaikas. Todėl, jei girdėsite šviesią, džiaugsmingą muziką, tai greičiausiai kūrinys parašytas mažorinėje dermėje. Liūdnesnio charakterio muzika įprastai skamba minorinėje dermėje.

      Dažniausiai dermę sudaro 7 garsai, nors būna ir siauresnių. Dermės pobūdį, rūšį nustatome pagal pustonių išsidėstymą garsaeilyje (pvz., mažore tarp III–IV ir VII–I laipsnių, minore – tarp II–III ir V–VI) bei atraminius tonus (T, S, D).

                                                                                    m3

                      d3

       Europos klasikinėje muzikoje mažoras ir minoras yra labiausiai paplitusios dermės. Tačiau yra ir daug kitų, kurios susiformavo senojoje klasikinėje arba pasaulio tautų muzikoje. Vėlesniais laikais kompozitoriai patys kūrė dermes, taigi jos buvo sukurtos dirbtinai – pvz., pilnų tonų dermė, „tono-pustonio“ (iš septynių garsų), chromatinė (dvylika tonų, išdėstytų pustoniais), pentatoninė (iš penkių garsų) ir kitos. Pavyzdžiui, rytietiška arba Azijos šalių muzika skamba neįprastai būtent dėl pentatoninių garsaeilių ir labai neįprastų intervalų garsaeilyje.

Pilnų tonų dermė

      Chromatinė dermė

      FAKTŪRA – tai muzikinės medžiagos išdėstymo būdas. Faktūra gali būti tiršta ar skaidri, akordinė ar figūracinė, homofoninė arba polifoninė. Daugiabalsė muzikos faktūra būna homofoninė arba polifoninė. Homofonijoje vienas balsas yra pagrindinis, o kiti jam tik pritaria:

     Homofoninėje faktūroje galimi įvairūs pritarimo išdėstymo būdai. Todėl faktūra gali būti akordinė (kai pritarimas sudaromas iš akordų):  

        Ir figūracinė (kai pritarimo garsai išskirstomi į melodinę figūraciją):   

Ir vadinamojo Alberti boso (pagal kompozitoriaus D. Alberti pavardę), kai akordas tarsi „sulaužomas“:

Faktūra kūrinyje dalyvauja muzikos išraiškos priemonių visumoje ir yra svarbi kūrinio nuotaikai išreikšti.

   Klausimai ir užduotys                                                  

1. Sukurkite tris septynių garsų dermes ir pagrokite jose žinomą melodiją. Paklausykite, kaip kinta melodija skirtingose dermėse.

2. Sukurkite rytietiško charakterio melodiją pentatoninėje dermėje.

3. Sukurkite ir užrašykite tris „dirbtines“ dermes ir pavadinkite jas (pvz., tono-pustonio, juodų klavišų dermė ir pan.).

4. Parašykite 4 taktų melodiją su skirtingais akompanimentais (panaudokite keletą skirtingų figūracijų).

5. Parašykite polifoninį 4 taktų kanoną.

6. Pasirinkite vieną iš specialybės pamokose grojamų kūrinių, pasakykite, kokios jis nuotaikos ir paaiškinkite, kokios muzikos išraiškos priemonės padeda tą nuotaiką sukurti.

__________________________________________________________

Skaitiniai

B. Bartokas. Dur-moll (dermės, komentuoja E. Velička)

J. S. Bachas. Preliudas ir fuga iš GTK (homofonija)

A. Banchieri. Sonata (polifonija, komentuoja E. Velička)