2. Ritmas ir metras

    Ritmo sąvoka sutinkama dažnai. Ritmiškai tiksi laikrodis, beldžia traukinio ratai, muša žmogaus širdis, ritmiškai diena keičia naktį, keičiasi metų laikai. Reiškinių, vykstančius laike, yra labai daug. Muzika taip pat priklauso jiems.

Pastebėjote, kad muzika sudaryta iš skirtingo ilgio garsų: vieni ilgesni, kiti trumpesni. Taigi, RITMAS – tai skirtingo ilgumo garsų ir akcentų kaita.

Ritmo variantų yra begalybė ir viskas priklauso nuo kompozitoriaus fantazijos. Apskritai, nei viena melodija neįmanoma be ritmo. Melodija be ritmo – tik garsų rinkinys, tačiau ritmas be melodijos gali egzistuoti! Daugelis Rytų ar Afrikos šalių turi šokių, kurie atliekami tik pagal mušamuosius ritminius instrumentus!

Afrikos mušamieji

 Ritmas – svarbi išraiškos priemonė. Jis labai svarbus muzikos charakteriui išreikšti.  

Tolygus ritmas melodijai suteikia ramybės ir plastiškumo; trūkčiojantis, taškuotas ritmas – įtampos ir veržlumo; sinkopinis ritmas – tvirtumo, aštrumo.

 S. Prokofjevas. Monteki ir Kapuletti (taškuotas ritmas)

Sutartinė „Dobilio dobileli“ (sinkopinis ritmas)  

Kai kurie pasaulio tautų šokiai turi charakteringus (būdingus) ritmus, iš kurių mes galime pasakyti koks tai šokis.

Štai charakteringi bolero, polonezo ir tango ritmai. Pabelskite juos į stalą.

Bolero ritmas

Polonezo ritmas

 Tango ritmas

M. Ravelis. Bolero (būdingas ritmas)

K. Oginskis. Polonezas (būdingas ritmas)

„Stop di Tango“ (būdingas ritmas)

    METRAS parodo, kaip muzikos tėkmė daloma laike. Įprastai laiko tėkmė daloma į dvigubą arba trigubą „žingsnį“ – 1–2, 1–2 arba 1–2–3, 1–2–3. Todėl dažniausi būna paprasti 2-jų arba 3-jų dalių metrai. Tačiau kartais jie susijungia ir tampa sudėtiniais (5-ių, 7-ių dalių).

Metras žymimas metro rodikliu ir parodo, KIEK ir KOKIŲ (kokios trukmės) natų yra takte: 2 / 4, 3 / 8, 2 / 2, 7 / 4 ir t. t.

V. A. Mocartas. Rondo ir Menuetas (2 / 4)

V. A. Mocartas. Rondo ir Menuetas (3 / 4)

A. L. Veberis. ,,Jesus Christ Superstar“ (5 / 4)

   Klausimai ir užduotys                                                 

1. Klausydami įrašų, belskite užrašytus ritmus (būtinai naudokite abi rankas).

    Išmokite juos atmintinai. Sukurkite jiems žodžius.

2. Užrašykite sutartinės ,,Dobilio dobilėli“ pirmos frazės ritmą.

3. Užrašykite tolygaus, taškuoto, sinkopinio, smulkių ir stambių ritmo verčių

pavyzdžius. Pakomentuokite ar / kaip ritmas gali pakeisti muzikos charakterį?

4. Sugalvokite ritmams žodžius ir pažaiskite mušdami juos, pvz.:

                                                                       Tė  ve – lis       ka – la       ka – la,

                                                                       Mo – čiu-tė      ba – ra       ba – ra.

5. Iš duotų muzikinių terminų išrinkite tuos, kurie tinka metroritmikai (metrui ir ritmui):

     melodija,

     piano,

     punktyras,

     kantilena,

     crescendo,

     taktas,

     ketvirtinė,

     silpnoji dalis,

     mažoras,

6. Sugalvokite ir užrašykite keturis taktus 5 / 4 metru. (Naudokite įvairių verčių natas – ketvirtines, aštuntines, šešioliktines ir įvairius ritmus.)

7. Pasirinkite žinomą kūrinį, raskite kelias įdomesnes ritmo formules, nustatykite metrą ir tempą, užrašykite:

     Ritmas________________________________________________________________________

     Metras________________________________________________________________________

     Tempas_______________________________________________________________________

__________________________________________________________