1. Muzika kaip kalba. Muzikos išraiškos priemonės

 

 

 

 

 

 

    Muzika yra kalba. Kalba leidžia mums bendrauti (komunikuoti). Mes ją girdime, galime užrašyti, galime suprasti ir suvokti, jei mokame skaityti jos ženklus. Iš tų ženklų galime parašyti muzikinį tekstą. Lygiai kaip bet kokia kita kalba – anglų ar kinų! Taigi, –

JŪS MOKOTĖS DAR VIENOS KALBOS!

 

Tačiau muzikos ženklai yra ypatingi – tai skambantys garsai (žr. Skaitiniuose). MUZIKA – GARSŲ KALBA. Garsais reiškiama muzikos nuotaika, charakteris, kūrėjo mintys, jausmai, vaizdiniai. Mes galime atpažinti liūdną ir linksmą, svajingą ir tragišką muziką, galime atpažinti kaip muzikos garsai mėgdžioja gamtos ir aplinkos garsus (paukščių balsus, traukinių bildesį, upelio čiurlenimą ar šuoliuojantį žirgą). Tačiau ar pagalvojote, kaipgi tai padaroma, nuo ko priklauso vienoks ar kitoks muzikos charakteris?

 

 

DĖMESIO!

Tai muzikos išraiškos priemonės arba muzikos kalbos elementai.

Priemonės, kurios padeda sukurti muzikos charakterį ir padeda suprasti ką ,,sako“ muzikos tekstas.

Svarbiausios muzikos išraiškos priemonės yra:

melodija, ritmas, metras, tempas, dinamika, tembras, dermė, harmonija, faktūra.

Susipažinę su šiomis priemonėmis, galėsite laisvai ,,skaityti“ muzikinį tekstą taip pat pramoksite dar vieną – muzikos kalbą.

Kad įsitikintume, kad šnekamoji kalba ir muzikos kalba turi panašumų – pažaiskime. Pabandykime pritaikyti muzikos išraiškos priemones literatūriniam tekstui, pavyzdžiui, sakinį

 

AŠ NEGALIU TAVĘS PAMIRŠTI

 

pasakykite skirtingai – garsiai ir tyliai (dinamika), greitai ir lėtai (tempas), aukštai ir žemai (registras), švelniai ir grėsmingai (tembras), linksmai ir liūdnai (dermė). O dabar keliese kartu, bet skirtingais charakteriais, arba – įstojant vienas paskui kitą – ir turėsime harmoniją ir faktūrą. Turbūt pastebėjote, kiek skirtingų išraiškos spalvų atsirado viename sakinyje!

O dabar tuos pačius dalykus pritaikykite muzikinei frazei. Apibūdinkite, ką girdite.

                

 

 

 

    Dabar turime išsiaiškinti kaipgi muzikos mokslas vadina vienus ar kitus išraiškos elementus.

  • Kada pagrojome melodiją aukščiau ar žemiau, mes pakeitėme garsų skambėjimo vietą – REGISTRĄ. Registras yra diapazono dalis. DIAPAZONAS – tai instrumento ar balso išgaunamų garsų apimtis nuo žemiausio iki aukščiausio. Šis žodis kilo iš graikiško dia pason ir reiškia „per visus“, muzikoje – per visus garsus. Taigi, registras yra skirtingo aukščio diapazono atkarpa.

  •  _________________________DIAPAZONAS________________________________

                 Žemas registras                                                    Vidutinis registras                               Aukštas registras

     

    K. Sen-Sansas. ,,Dramblys“ (žemas registras)

    S. Vainiūnas. ,,Žiogas“ arba ,,Vapsva“ (aukštas registras)

       

         

     

  • Melodiją galime atlikti greičiau arba lėčiau, reiškia – skirtingu TEMPU. Tempas – tai muzikos atlikimo greitis. (Bet šis terminas kilęs ne nuo žodžio greitis, o nuo žodžio laikas (lot. tempus). Nuo tempo labai priklauso muzikos charakteris. Lopšinė juk niekada nebus greita, o polka – lėta.

  •     Tempai žymimi itališkais terminais:

      Largo – labai lėtai ir plačiai

      Adagio – lėtai, ramiai

      Andante – ramaus žingsnio tempu

      Moderato – vidutiniškai

      Allegro – greitai

      Vivace – gyvai

      Presto – labai greitai

    (Kartais prie šių terminų pridedami žodeliai molto arba assai – labai, poco – truputį,

    non troppo – ne perdaug, kintančio tempo nuorodos – accelerando(accel., greitinant),

    ritenuto (rit., lėtinant))

     

                                                       N. Rimskis-Korsakovas. ,,Kamanės skrydis“ (greitas tempas)

    K. Debiusi. ,,Fauno popietė“ (lėtas tempas)

    E. Grygas. ,,Kalnų karaliaus oloje“ (greitėjantis tempas)

  • Labai svarbus muzikos išraiškai elementas yra DINAMIKA. Dinamika nurodo kokiu garsumu atlikti muziką. Kūrinyje dinamika nuolat kinta, sukurdama nepakartojamus skambesio atspalvius. Pagrindiniai dinamikos atspalviai yra du – garsiai ir tyliai, tačiau jie turi dar nemažai kitų atspalvėlių, kurie žymimi itališkais terminais:   

  •   pp        pianissimo – labai tyliai

      p          piano – tyliai

      mp      mezzo piano – vidutiniškai tyliai

      mf      mezzo forte – vidutiniškai garsiai

      f         forte – garsiai

      ff       fortissimo – labai garsiai

     

    Kintanti dinamika žymima specialiais ženklais ir nuorodomis:

      cresc.       Crescendo – garsinant

      dim.         Diminuendo – tylinant

    Dinamikos ženklams (žr. Skaitiniuose) priskiriami ir įvairūs dinaminiai akcentai: sf, sub. p, sub. f < ir kiti.

    Dž. Rosinis. Audros scena iš operos ,,Vilhelmas Telis“ uvertiūros (dinamika pp-fff-p)

    J. S. Bachas. IV ,,Brandenburgo koncertas“ (f-p kontrastai)

    M. Ravelis. „Bolero“ (crescendo)

     

     

     

     

  • Kiekvienas garsas, išgautas instrumentu ar balsu, turi savo spalvą – garso tembrą. Muzikoje spalvas galime tik įsivaizduoti, bet vieną ir tą patį garsą atlikdami skirtingais instrumentais (pvz., garsą „do“ fortepijonu, trimitu ar smuiku) girdėsime vis skirtingą garso spalvą. Pagal garso spalvą skiriame ir instrumentus, net jei jų nematome: paklausykite, kas groja už sienos? Fortepijonas ar fleita? Daugelį instrumentų tikrai jau pažįstate iš garso tembro. Kūriniai orkestrui žavi savo spalvingumu: tai kompozitoriaus talentas derinti garsų spalvas ir atspalvius muzikinėje drobėje.   

  • F. Šubertas. ,,Ave Maria“:

             I – atl. Robertino Loretti ir orkestras

             II – atl. Luciano Pavarotti ir orkestras

     

     

     

     

     

       Klausimai ir užduotys                                                 

     

     

     

    1. Pademonstruokite savo instrumento registrus. Sugalvokite pjesių pavadinimus ir pasiūlykite tinkamus registrus.

     

    2. Parašykite į lentelę po 3–4 tempų pavadinimus (nuorodas):

    Lėti

    Vidutiniai

    Greiti

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     Lentelę Word formate galite atsisiųsti čia

     

    3. Porose pažaiskite su dinamikos ženklais, įsiminkite jų reikšmes. Pasidarykite korteles su dinamikos ženklais, pasirinkite nedidelę pjesę ir sudėliokite paeiliui jos dinamikos planą. Pasvarstykite, kodėl kompozitorius naudojo tokią dinamiką?

     

    4. Įsivaizduokime audrą jūroje – ji artėja, ji siautėja ir galų gale nurimsta... Užrašykite šio muzikinio paveikslo dinamikos kaita? Pabandykite sugalvoti muzikinių ,,paveikslų“, kuriems būtų svarbi dinamika (atriedantis traukinys, kylanti saulė...).

     

    5. Pasirinkę pavadinimą („Lietus“, „Svajonė“, „Šokis“, „Liūdesys“, „Žiogas“, „Saulėlydis“), naudodami jau žinomas muzikos išraiškos priemones, sukurkite dvi skirtingos nuotaikos 8 taktų melodijas (su pritarimu).

     

     

    __________________________________________________________

     
     

    Skaitiniai

           

    Garsai gali būti muzikiniai ir nemuzikiniai, taigi skambantys ir neskambantys.

    Sugalvokite pavyzdžių ir pabandykite apibūdinti, kuo skiriasi muzikiniai garsai

    nuo nemuzikinių.

     

    Artikuliacija – muzikos garsų išgavimo ir jungimo būdai.

    legato – atlikti jungiant garsus.

    non legato – atlikti nejungiant garsų.

    staccato – atlikti trumpais, nejungiamais garsais.

    glissando – ,,čiuožti“ nuo vienos natos prie kitos.

    pizzicato – užgauti stygą pirštais.