1. Muzika kaip kalba. Muzikos išraiškos priemonės

    Muzika yra kalba. Kalba leidžia mums bendrauti (komunikuoti). Mes ją girdime, galime užrašyti, galime suprasti ir suvokti, jei mokame skaityti jos ženklus. Iš tų ženklų galime parašyti muzikinį tekstą. Lygiai kaip bet kokia kita kalba – anglų ar kinų! Taigi, –

JŪS MOKOTĖS DAR VIENOS KALBOS!

Tačiau muzikos ženklai yra ypatingi – tai skambantys garsai (žr. Skaitiniuose). MUZIKA – GARSŲ KALBA. Garsais reiškiama muzikos nuotaika, charakteris, kūrėjo mintys, jausmai, vaizdiniai. Mes galime atpažinti liūdną ir linksmą, svajingą ir tragišką muziką, galime atpažinti kaip muzikos garsai mėgdžioja gamtos ir aplinkos garsus (paukščių balsus, traukinių bildesį, upelio čiurlenimą ar šuoliuojantį žirgą). Tačiau ar pagalvojote, kaipgi tai padaroma, nuo ko priklauso vienoks ar kitoks muzikos charakteris?

DĖMESIO!

Tai muzikos išraiškos priemonės arba muzikos kalbos elementai.

Svarbiausios muzikos išraiškos priemonės yra:

melodija, ritmas, metras, tempas, dinamika, tembras, dermė, harmonija, faktūra.

Susipažinę su šiomis priemonėmis, galėsite laisvai ,,skaityti“ muzikinį tekstą taip pat pramoksite dar vieną – muzikos kalbą.

Kad įsitikintume, kad šnekamoji kalba ir muzikos kalba turi panašumų – pažaiskime. Pabandykime pritaikyti muzikos išraiškos priemones literatūriniam tekstui, pavyzdžiui, sakinį

AŠ NEGALIU TAVĘS PAMIRŠTI

pasakykite skirtingai – garsiai ir tyliai (dinamika), greitai ir lėtai (tempas), aukštai ir žemai (registras), švelniai ir grėsmingai (tembras), linksmai ir liūdnai (dermė). O dabar keliese kartu, bet skirtingais charakteriais, arba – įstojant vienas paskui kitą – ir turėsime harmoniją ir faktūrą. Turbūt pastebėjote, kiek skirtingų išraiškos spalvų atsirado viename sakinyje!

O dabar tuos pačius dalykus pritaikykite muzikinei frazei. Apibūdinkite, ką girdite.

    Dabar turime išsiaiškinti kaipgi muzikos mokslas vadina vienus ar kitus išraiškos elementus.

 _________________________DIAPAZONAS________________________________

             Žemas registras                                                    Vidutinis registras                               Aukštas registras

K. Sen-Sansas. ,,Dramblys“ (žemas registras)

S. Vainiūnas. ,,Žiogas“ arba ,,Vapsva“ (aukštas registras)

    Tempai žymimi itališkais terminais:

  Largo – labai lėtai ir plačiai

  Adagio – lėtai, ramiai

  Andante – ramaus žingsnio tempu

  Moderato – vidutiniškai

  Allegro – greitai

  Vivace – gyvai

  Presto – labai greitai

(Kartais prie šių terminų pridedami žodeliai molto arba assai – labai, poco – truputį,

non troppo – ne perdaug, kintančio tempo nuorodos – accelerando(accel., greitinant),

ritenuto (rit., lėtinant))

                                                   N. Rimskis-Korsakovas. ,,Kamanės skrydis“ (greitas tempas)

K. Debiusi. ,,Fauno popietė“ (lėtas tempas)

E. Grygas. ,,Kalnų karaliaus oloje“ (greitėjantis tempas)

  pp        pianissimo – labai tyliai

  p          piano – tyliai

  mp      mezzo piano – vidutiniškai tyliai

  mf      mezzo forte – vidutiniškai garsiai

  f         forte – garsiai

Kintanti dinamika žymima specialiais ženklais ir nuorodomis:

  cresc.       Crescendo – garsinant

Dinamikos ženklams (žr. Skaitiniuose) priskiriami ir įvairūs dinaminiai akcentai: sf, sub. p, sub. f < ir kiti.

Dž. Rosinis. Audros scena iš operos ,,Vilhelmas Telis“ uvertiūros (dinamika pp-fff-p)

J. S. Bachas. IV ,,Brandenburgo koncertas“ (f-p kontrastai)

M. Ravelis. „Bolero“ (crescendo)

F. Šubertas. ,,Ave Maria“:

         I – atl. Robertino Loretti ir orkestras

   Klausimai ir užduotys                                                 

1. Pademonstruokite savo instrumento registrus. Sugalvokite pjesių pavadinimus ir pasiūlykite tinkamus registrus.

2. Parašykite į lentelę po 3–4 tempų pavadinimus (nuorodas):

 Lentelę Word formate galite atsisiųsti čia

3. Porose pažaiskite su dinamikos ženklais, įsiminkite jų reikšmes. Pasidarykite korteles su dinamikos ženklais, pasirinkite nedidelę pjesę ir sudėliokite paeiliui jos dinamikos planą. Pasvarstykite, kodėl kompozitorius naudojo tokią dinamiką?

4. Įsivaizduokime audrą jūroje – ji artėja, ji siautėja ir galų gale nurimsta... Užrašykite šio muzikinio paveikslo dinamikos kaita? Pabandykite sugalvoti muzikinių ,,paveikslų“, kuriems būtų svarbi dinamika (atriedantis traukinys, kylanti saulė...).

5. Pasirinkę pavadinimą („Lietus“, „Svajonė“, „Šokis“, „Liūdesys“, „Žiogas“, „Saulėlydis“), naudodami jau žinomas muzikos išraiškos priemones, sukurkite dvi skirtingos nuotaikos 8 taktų melodijas (su pritarimu).

__________________________________________________________

Skaitiniai

Garsai gali būti muzikiniai ir nemuzikiniai, taigi skambantys ir neskambantys.

Sugalvokite pavyzdžių ir pabandykite apibūdinti, kuo skiriasi muzikiniai garsai

nuo nemuzikinių.

Artikuliacija – muzikos garsų išgavimo ir jungimo būdai.

legato – atlikti jungiant garsus.

non legato – atlikti nejungiant garsų.

staccato – atlikti trumpais, nejungiamais garsais.

glissando – ,,čiuožti“ nuo vienos natos prie kitos.

pizzicato – užgauti stygą pirštais.