8.2.3. Regos sutrikimaiMokslinėje literatūroje (Hallahan, Kauffman, 2003) labiausiai paplitęs yra pedagoginis regos sutrikimų apibūdinimas. Pedagoginiu aspektu aklumas apibrėžiamas pagal vaiko veiklą, ypač skaitymą. Pagal pedagoginį apibrėžimą, aklieji yra tie, kurie dėl labai sunkiai sutrikusios regos privalo mokytis specialiosiose mokyklose ir ugdymo tikslams turi naudotis Brailio raštu. Vaikai, kurie gali skaityti spausdintu šriftu (kad ir naudodamiesi didinamaisiais prietaisais ar kitomis regėjimą kompensuojančiomis priemonėmis), vadinami silpnaregiais. Regos sutrikimai išryškėja anksti – toks vaikas dažnai trina akis, sunkiai naudojasi vizualinėmis priemonėmis, ne viską suvokia. Regos sutrikimų turintiems kūdikiams neskiriant pakankamai dėmesio, jų vystymasis gali atsilikti nuo reginčių bendraamžių vystymosi, ypač judėjimo įgūdžių srityje. Tačiau ankstyvoji intervencija, regos sutrikimo kilmės bei diagnozės žinojimas, efektyvių ugdymo būdų naudojimas padeda ugdytiniui atskleisti stipriausias savybes ir išreikšti save. Ekspertų nuomone, anksti diagnozuoti regos sutrikimai negali labai smarkiai paveikti vaikų raidos. Tyrimai rodo, kad sutrikusios regos moksleivių kalbinio intelekto testų rodikliai nesiskiria nuo reginčiųjų rodiklių (McGinnis, 1981). Aklas vaikas gali girdėti kalbą, o kartais jis net labiau už regintįjį yra motyvuotas ją vartoti, nes tai pagrindinis informacijos kanalas komunikuojant su kitais. Ugdymo aptarimas Akliesiems ir silpnaregiams trūksta vizualinės informacijos, tačiau jie dažniausiai yra komunikabilūs, mėgsta žodinius žaidimus, humoristines daineles, turi gerus manipuliavimo įgūdžius, dažniausiai labai gerai girdi, turi ištobulintą ritminę klausą, mėgsta veiklą, susijusią su judesiu, nors jų judėjimo erdvė dažnai ribota. Burnos, liežuvio, rankų judesiai geriausiai lavėja parinkus pučiamąjį instrumentą. Tikslingai lavinant atminties imlumą muzikos garsams, regos sutrikimų turintys vaikai gerai analizuoja muzikinius sąskambius, prisimena muzikos kūrinius. Brailio natos akliesiems yra sudėtingos, todėl dažnai pradiniu etapu jie mokosi iš klausos. Vėliau, praktiškai lytėdami muzikos instrumentą, jie įtvirtina savo žinias. Akivaizdu, kad veiksmingiausias regos sutrikimų turinčių vaikų mokymo būdas „klausa – judesys – raštas“. Pagal regos sutrikimo sunkumą į muzikinį ugdymą įtraukiamas judesys, plojimas, šokinėjimas, trepsėjimas, ritminis pritarimas dainelėms, euritmijos elementai, dainelės apie save, savo kūno dalis (Vilkelienė, 2003). Regos negalė gali labai apriboti vaikų asmeninį patyrimą, nes jiems sunku gauti informaciją iš aplinkos, be to, ugdymas bendrosiose klasėse yra grindžiamas regimąja patirtimi. Tačiau bendrąja prasme sutrikusios regos moksleiviai turėtų būti ugdomi taip pat, kaip ir regintieji. Mokytojai turėtų šiek tiek modifikuoti mokymą, tačiau gali taikyti tuos pačius bendrojo ugdymo principus. Svarbiausias skirtumas tas, kad sutrikusios regos moksleiviai turės gauti informaciją kitomis sesnsorinėmis sistemomis. Ugdant visai aklus ar silpnaregius moksleivius prasminga stiprinti keturias pagrindines sritis:
Toliau: 8.2.4. Emocijų ir elgesio sutrikimai |