8.2.4. Emocijų ir elgesio sutrikimai

Papildomam skaitymui 

Vaikų su emocijų ir elgesio sutrikimais specialusis ugdymas kelia daug sumaišties pedagogams. Todėl aptariant šių vaikų ugdymo ypatumus, prasminga apžvelgti svarbiausius emocijų ir elgesio sutrikimų bruožus [1] bei dažniausiai vartojamas sąvokas.

Emocijų ir elgesio sutrikimo terminas mokslinėje literatūroje (Hallahan, Kauffman, 2003) vartojamas ilgą laiką besireiškiantiems vienu ar keliems neigiamos įtakos ugdymo veiklai turintiems požymiams apibūdinti. Šie požymiai:

1. nesugebėjimas mokytis;
2. nesugebėjimas užmegzti ir išlaikyti tinkamų santykių su savo bendraamžiais ir mokytojais;
3. normaliomis sąlygomis pasireiškiantis netinkamas elgesys ar jausmai;
4. bendra viską persmelkianti liūdna nuotaika ar depresija;
5. tendencija kilti fiziniams simptomams ar baimėms, susijusioms su asmeninėmis ir mokyklinėmis problemomis.

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, jie yra suklasifikuoti į septynias pagrindines grupes:

Pedagogai dirbdami su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais vaikais, tradicinę diagnostikos klasifikaciją linkę papildyti (Hallahan, Kauffman, 2003) rekomendacijomis:  

1. elgesio sutrikimai (vaikas siekia kitų dėmesio, stengiasi pasirodyti, jo elgesys yra griaunamojo pobūdžio, jis erzina aplinkinius, mušasi, jį ištinka pykčio priepuoliai);
2. socializuota  agresija (vaikas vagia drauge su kitais, bėga iš pamokų, turi „blogų“ draugų, atvirai prisipažįsta);
3. dėmesio problemos – nebrandumas (vaikas negali ilgai išlaikyti dėmesio, silpna jo dėmesio koncentracija, yra lengvai išblaškomas, lengvai atitraukiamas nuo atliekamos užduoties, atsakinėja negalvodamas, yra inertiškas, lėtai juda, mieguistas);
4. nerimas – atsiribojimas (vaikas drovus, greit susigėsta, perdėtai judrus, lengvai pažeidžiamas, nuolat ko nors bijo, neramus, prislėgtas, visada liūdnas);
5. psichofizinis elgesys (reiškia nerealistiškas mintis, kartoja žodžius ir sakinius, keistai elgiasi);
6. didelis motorinis aktyvumas (vaikas neramus, nenusėdi vietoje, įsitempęs, negali atsipalaiduoti, perdėtai šnekus).

Konkrečiam vaikui gali būti būdingi ne vienai elgesio sutrikimo formai priklausantys požymiai, tai reiškia, kad išvardintos sutrikimo formos nėra visiškai atskirtos. Be to, būdingi elgesio požymiai gali būti įvairaus intensyvumo ir sunkumo.

Ugdymo aptarimas

Emocijų ir elgesio sutrikimų turintys moksleiviai paprastai blogai mokosi ir turi kitų nepageidautinų mokymosi problemų. Šių moksleivių ugdymo programos yra labai įvairios ir turi būti labai individualios, nes šie vaikai skiriasi vienas nuo kito savo intelektu, elgesio ypatybėmis ir mokymosi pasiekimais.

Pažindamas elgesio sutrikimo formas, praktiniame darbe pedagogas neturėtų šiems vaikams pataikauti, su tuo taikstydamasis ar apsimesdamas, kad priima šių vaikų vertybes. Kad sutrikimų turintis vaikas galėtų valdyti savo elgesį, turi matyti pavyzdinį pedagogo ir kitų ugdytinių bendravimo būdą. Su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais vaikais reikia bendrauti taip, kad formuotųsi pasitikėjimas ugdytinio galimybėmis, ugdytųsi vaiko atsakomybės už savo poelgius jausmas. Ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, į pagalbą taip pat gali būti pasitelkiama muzikinė veikla. Parenkama tokia muzikinė veikla, kuri supažindintų vaiką su jo krašto kultūra, moralinėmis vertybėmis, ugdytų jo atsakomybės jausmą, išryškintų žmogiškosios sąveikos esmę. Muzikos pamokos turi būti neperkrautos teorinių užduočių, rekomenduojama labiau remtis praktine veikla – muzikavimu, improvizacija, euritmija.

Moksleivių elgesiui valdyti siūloma taikyti žingsniais paremtą metodiką:

1. apsibrėžti, kokio elgesio tikimasi iš kiekvieno moksleivio;
2. siekti, kad moksleiviai, kurie pateisina mokytojo lūkesčius, būtų skatinami;
3. nustatyti, kokį netinkamai besielgiančių moksleivių elgesį reikia keisti;
4. pasirinkti pozityvią, o ne baudžiamojo pobūdžio strategiją.

Toliau: 8.2.5. Fiziniai ir judėjimo sutrikimai