7.2. Muzikos terapijos užuomazgos Lietuvoje

Lietuvoje muzikos terapija yra palyginti nauja sritis ir pradėta taikyti tik apie 1980 metus Lietuvos kurortuose. Vieni pirmųjų Lietuvoje muzikos poveikį psichosomatinėms ligoms ir funkciniams centrinės nervų sistemos sutrikimams gydyti pradėjo tyrinėti Kurortologijos mokslinių tyrimų laboratorijos mokslininkai – gydytojas V. Meška ir muzikologė A. Jurgutytė. Jie parengė metodiką šalies kurortuose steigiamiems muzikos terapijos kabinetams. Šie mokslininkai manė, kad ligos atsiradimą lemia emocinė įtampa. Todėl susirgus bet kuria chroniška liga yra pažeidžiami ne tik vidaus organai, bet ir dvasinis pasaulis. Kaip to rezultatas atsiranda įvairių neurozinių, depresinių ir psichosomatinių sindromų. Šių mokslininkų darbo metodika rėmėsi nuostata, kad pirmiausia ligonis turėtų klausyti kūrinio, atitinkančio jo emocinę būseną, paskui muzika turėtų būti nuosekliai keičiama norimos nuotaikos sudarymo kryptimi. Atliktų tyrimų bazėje parengta pirmoji Lietuvoje A. Jurgutytės disertacija „Muzikos terapija kaip psichoemocinės korekcijos metodas“. Muzikos terapijos kabinetai, kuriuose taikyta ši metodika, sėkmingai funkcionavo Lietuvos kurortuose 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Be to, ir gamyklose buvo pradėti steigti relaksacijos kabinetai, kuriuose naudojami muzikos įrašai atsipalaidavimo efektui išgauti. Muzikinės relaksacijos metodas populiarus ir šių dienų psichoterapijos praktikoje: naudojami užsienio šalių relaksacinės muzikos įrašai ir lietuviškos relaksacinės muzikos įrašai „Rojaus sodas“ (šioje garsajuostėje pateikiama autogeninė treniruotė ir relaksacija (pagal Jakobsoną) bei tam tikras muzikinis fonas).

1985–1990 m. Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje buvo naudojama muzika siekiant pagelbėti žmonėms, turintiems psichologinių problemų. Kuriant šią metodiką, buvo remiamasi nuostata, kad muzikos terapija – efektyvus būdas neįsisąmonintoms emocijoms reikšti. Muzikinės veiklos metu pacientai tarsi apsivalo nuo kankinančių ir nemalonių afektų, o buvę pasąmonėje išgyvenimai yra įsisąmoninami. Tai padeda pacientams suvokti emocijas bei pažinti save. Dr. G. Gudaitė, pradėjusi taikyti muzikos terapijos metodiką, teigė, kad atrinkus tinkamus kūrinius galima padėti pacientui prisiminti malonius gyvenimo patyrimus, dėl to pacientas tampa atviresnis sau ir kitiems. Tai svarbu ir diagnostikai, ir ligonio gydymui, ypač psichiatrijos praktikoje. 

Toliau: 7.3. Muzikos terapija Lietuvoje