6.2. Muzikos terapijos tikslai, taikymo sritys

Įžengus į naują šimtmetį Lietuvoje vis dažniau susiduriama su muzikos terapijos terminu.

Muzikos terapija žinoma jau tūkstančius metų, tačiau kaip modernus mokslas, paremtas klinikiniais tyrimais, tai yra gana nauja sritis. Ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse jau kelis dešimtmečius muzikos terapija yra dėstoma universitetuose, rengiami muzikos terapijos specialistai, kurie nesunkiai pritaiko savo žinias ir patirtį įvairiose medicinos bei socialinės pagalbos srityse.

Muzikos terapija šiandienos kultūroje

Tai muzikos terapeuto paslauga klientui, kuris kreipiasi dėl įvairių sveikatos, psichologinių ar socialiniųproblemų.

Istoriškai muzikos terapija buvo pradėta taikyti ligoninėse emociškai ir protiškai atsilikusiems žmonėms. Vėliau jų veikla ėmė plėstis, atsivėrė didelės darbo perspektyvos. Muzikos terapija dabar yra labai plačiai taikoma labai įvairiems individams, neatsižvelgiant į jų amžių, gebėjimus ar muzikinę patirtį.

Muzikos terapija nėra greitas gydymo būdas. Tai ilgalaikis sistemingas intervencinis procesas, gerinantis žmogaus gyvenimo kokybę, puoselėjantis bendravimą, padedantis organizuoti emocinius, socialinius, pažintinius santykius, keisti individo gyvybinę veiklą arba ją plėtoti. Profesionalus muzikos terapeutas padeda individui panaudoti jo paties potencialias galimybes, plėtoti savitarpio santykius.

JAV nacionalinė muzikos terapijos asociacija apibrėžia: Muzikos terapija – tai muzikos taikymas siekiant terapinių tikslų: atkurti, palaikyti ir gerinti psichinę ir fizinę  sveikatą.

V. Aleksienė muzikos terapiją įvardija taip: muzikos terapeuto ir kliento (individo ar grupės) bendradarbiavimas naudojant muziką / muzikavimą bei susikuriančius tarpusavio ryšius kliento sveikatingumo ir gyvenimo kokybei optimizuoti.

Taigi, muzikos terapija – daugelio disciplinų junginys, apimantis dvi pagrindines erdves – muziką ir terapiją. Mokslas, apimantis psichologiją, sociologiją, muziką, filosofiją ir mediciną.

Pagrindinis muzikos terapijos tikslas – užmegzti kontaktą su individu, kuo plačiau ir įvairiapusiškiau įtraukti jį į muzikinę veiklą, padėti jam atsiskleisti ir vystytis, pasirenkant konstruktyvų gyvenimo problemų sprendimą, išvystyti neverbalinę komunikaciją.

Muzikos terapijos taikymo sritys

Išskiriamos tokios muzikos terapijos taikymo sritys: 

 

Užsienio šalyse muzikos terapija yra labai plačiai taikoma. Muzikos terapijos specialistai dirba ne tik su specialiųjų poreikių žmonėmis, ligoniais, bet ir su rizikos grupių individais, neatsižvelgiant į jų amžių, gebėjimus bei muzikinę patirtį. Taigi, muzikos terapija gali būti taikoma dirbant su:

  1. asmenimis, sergančiais / besiskundžiančiais
  1.  protine negalia,
  2.  neurologinėmis ligomis,
  3.  autizmu,
  4.  psichinės sveikatos sutrikimais,
  5.  smegenų sužalojimais,
  6.  vystymosi sutrikimais,
  7.  emocinėmis traumomis,
  8.  klausos sutrikimais,
  9.  kalbos sutrikimais,
  10.  regėjimo sutrikimais,
  11.  fizine negalia,
  12.  AIDS ligoniais,
  13.  onkologinėmis ligomis
  1. asmenimis, reikalaujančiais
  1. prenatalinės priežiūros,
  2. senų žmonių priežiūros,
  3. skausmo kontroliavimo,
  4. švelniosios terapijos,
  1. rizikos grupės individais
  1. prievartos aukomis,
  2. paauglystės rizikos veiksniais,
  3. nusikaltėliais.

                                             

Muzikos terapeutai dirba mokyklose, specialaus ugdymo institucijose, įvairiuose dienos centruose, ligoninėse, reabilitaciniuose ir geriatrijos centruose, užsiima privačia praktika.

Psichiatrijos klinikose muzikos terapeutai pagal pacientų reakcijas į muziką vertina jų emocinę būseną, sugebėjimą bendrauti, padeda bendrauti, lavinti mąstymą.

Bendro pobūdžio ligoninėse muzika kartu su anestezija ar vaistais naudojama skausmui malšinti, įveikti depresiją, baimę, padeda užmigti.

Kartais muzikos terapeutai dirba nepriklausomai nuo kitų gydytojų, bet dažniausiai - kartu su kitais gydytojais: psichiatru, psichoterapeutu ar psichologu. Grupės specialistų darbas efektyvesnis.

Muzikos terapija plačiai taikoma dirbant ne tik su neįgaliaisiais, bet ir su šių dienų streso išvargintais žmonėmis.

 

Toliau: 6.3. Muzikos terapijos formos ir priemonės