6.3. Muzikos terapijos formos ir priemonės

Išskiriamos dvi pagrindinės psichoterapinės muzikos terapijos formos:

1) receptyvi (muzikos klausymas) ir

2) aktyvi improvizacinė.

Aktyvios muzikos terapijos formos – atlikimas, improvizavimas ir kūryba.

Kiekviena muzikos terapijos forma turi savo terapinį potencialą, taikymo galimybes ir susijusi su:

1. įvairiu sensomotoriniu elgesiu;
2. įvairiais suvokimo ir pažintiniais gebėjimais;
3. sukelia įvairias emocijas;
4. įtraukia klientą į įvarius tarpasmeninius santykius.

Muzikos terapijoje yra taikomas individualus ir grupinis darbas. Individualus darbas dažniausiai taikomas individams, kurie:

1. nesugeba bendrauti, dalyvauti grupės veikloje,
2. savo elgesiu trukdo grupės darbui,
3. yra agresyvūs,
4. turi kitų, individualaus ugdytojo darbo reikalaujančių, poreikių.

Pasitiktinkite sukauptas žinias: Savikontrolės klausimai

Literatūra

7 tema. Muzikos terapijos raida Lietuvoje