5.2.1.2. Vaikų kalbos lavinimas muzika

Visa sakytinė kalba yra ritminga ir melodinga. Vaikai iš prigimties žaidžia žodžiais – tiek ritmikos, tiek melodijos požiūriu. Todėl suaugusysis gali pasinaudoti šiuo natūraliu žaidimu ir padėti vaikui atkreipti dėmesį į kalbos skambesį.

Maždaug tuo laiku, kai vienerių sulaukęs mažylis pradeda vaikščioti, jis pamažu ima tyrinėti pirmuosius pažįstamus kalbos ir dainų žodžius. Dabar jis moka ne tik mėgautis muzikiniu žodžių skambesiu, bet ir sieti juos su reikšmėmis. Dažnai klausydamasis geros muzikos vaikas tars tikslesnius, įvairesnius kalbos ir muzikos garsus. Dabar jo muzikinius gebėjimus ypač skatina suaugusiojo dainavimas, pilnas įvairiausių kalbos garsų. Tyrimai rodo, kad kūdikiams ne mažiau nei suaugusiesiems muzika ir ritmas padeda įtvirtinti visas atmintyje glūdinčias sąvokas ir žodžius. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad trijų mėnesių kūdikiai, klausydamiesi pažįstamos muzikos, geriausiai atsimena, kaip suptis lovytėje, ypač jei ta muzika grojo jiems besimokant suptis. Dėl tos pačios priežasties žodžius katytė, pelytė, pyragėlis, tokius dažnus vaikiškose dainelėse, vaikai išmoksta pirmiausia.

Dažnai dainuodami ir žaisdami ritminius žaidimus su vaiku, turtinsime jo žodyną ir stiprinsime judėjimo įgūdžius. Geriausia dainuoti trumpas, paprastas, su besikartojančiais žodžiais dainas tam tikro aukščio balsu. Amerikiečių mokslininkas P. Madol rašo, kad vaikiškos dainelės puikiai parodo, kaip vaikas susipažįsta su kalba. Šiose dainelėse išryškinamas garsas ir maloniai skambantys žodžių junginiai: jie fonetiškai vaizdingi ir juokingi. Suvokdamas šias daineles kaip žaidimą, vaikas skatinamas klausytis, mokytis ir tarti žodžius. Todėl vaikiškos dainelės yra tarsi tarpininkas, pereinant iš kūdikio nežodinio pasaulio į suaugusiųjų žodinio bendravimo pasaulį.  

Žmonių bendravimas prasideda ne žodžiais, o kūno kalba. Tikras bendravimas vyksta per fizinį kalbos pojūtį. Deja, suaugusieji kalbėdami dažniausiai tai pamiršta: su vaikais kalba monotoniškai, vartodami bespalvius žodžius, visai negestikuliuodami. Vaikai praranda progą klausytis visapusiškai.

Pats žodis apima maždaug tik dešimtadalį savo reikšmės. Likusioji reikšmės dalis priklauso nuo kalbos melodingumo – ritmų, lyriškumo ir tembro. Stengdamasis veiksmingai bendrauti, vaikas kaip galėdamas studijuoja suaugusiojo balsą. Todėl skaityti ar pasakoti pasaką reikėtų kuo išraiškingiau. To esmė – kalbos melodingumu padrąsinti vaiką, sužadinti ir išmokyti jį naujų žodžių.

Supažindinti vaikus su ritminiais žmonių kalbos ypatumais yra daug būdų. Rimuoti eilėraščiai – tai kalbos pavyzdys, pasiekiantis mus fiziškai ir nukreipiantis dėmesį į žodžių garsus. Šalia rimuotų eilėraščių reikėtų skaityti vaikams daug knygučių, kurių tekstas rimuotas. Svarbu paaiškinti vaikui, kad rimuoti žodžiai įdomesni, juos lengviau išmokti. Kai vaikas pradeda atpažinti rimus, jam ima labai patikti rimuota mūsų kalba ir rimuotos aplinkinių kalbos frazės. Vaikas daug lengviau mokysis, leidžiant jam pačiam sugalvoti kuo daugiau rimuotų tekstų.

Fiziškai patirdamas žodžių ritmą, vaikas toliau lavins savo kalbos jausmą. Drąsindami vaiką ritmiškai judėti pagal vaikiškas daineles, galime ploti atskirų jam žinomų ir vartojamų žodžių ritmą. Pvz. vai-kas, le-dai, o-buo-lys, vo-ve-rė ir t. t.

Mes jaučiame kalbos ritmą ir jos ypatumus. Mūsų jaučiama žodžių prasmė ne tik paskatina muzikinį jautrumą, bet ir lavina kompleksinį mąstymą, gebėjimą atskirti mintis ir kurti sudėtingesnes, holistines sąvokas. Kitaip tariant, raiški kalba suderina mąstymą.

Vaikiški eilėraščiai ir dainelės skatina vaikus aktyviai klausytis, mokytis ir pradėti dainuoti. Kiekvienoje dainelėje yra ir naujų žodžių. Nuo seniausių laikų vaikiškos dainelės mokė vaikus pagrindinių žodžių, ugdė skaitymo ir matematikos įgūdžių parodydamos, kad mokytis gali būti linksma ir naudinga.

Atlikta daugybė tyrimų, rodančių, kad organizuotas muzikos mokymas grupėse turtina mažylių žodyną, gerina kalbinius gebėjimus, abstraktųjį sąvokinį mąstymą, žaidimų improvizaciją, orginalumą ir socialinę sąveiką. Muzikos dėka kalba darosi sudėtingesnė. Melodija padeda įsiminti. Todėl vaikas gali pakartoti ištisas dainos frazes, kur tekstas yra sudėtingesnis negu natūrali vaiko šneka, o vėliau vartoti ir savo kalboje. Daugelyje dainų žodžiai grupuojami ir vardijami – taip vaikas susipažįsta su naujais žodžiais. Vaikas gali pradėti kurti dainas ir pasakoti paties sukurtas istorijas ar reikšti jausmus, paskatintas žinomų ar paties sukurtų melodijų.

Kalbos mokymasis turi būti veiksmingas, todėl vaikams reikia malonių įspūdžių. Kasdien vaikams reikėtų garsiai skaityti ir dainuoti, mokyti naujų dainelių su naujais žodžiais. Paprašykime papasakoti apie savo kasdienius įspūdžius, sukurti dainelę apie juos. Skatinkime pačius vaikus kurti eilėraštukus. 

Iš pradžių galima pasirinkti linksmas vaikiškas daineles, ritmišką sūpavimą, šokdinimą ant kelių ir klasikinius įrašus, kad suteiktume vaikui harmonijos, džiaugsmo ir sužadintume jo protą. Ankstyvosiose vaikiškose dainelėse, liaudies dainose, klasikinėje muzikoje glūdi visi pagrindiniai kalbos ritmai ir modeliai, nesvarbu, kokia kalba jie būtų atliekami. Taigi, pratindami vaiką vertinti muziką, padėsime jo smegenims suvokti sudėtingą kalbos struktūrą.

Žodžių išdėstymas dainuojamame tekste turi išlaikyti natūralų šnekamosios kalbos ritmą, kirčiavimą (sutampantį su muzikiniais kirčiais), melodinę liniją, kvėpavimą. Taip daina tampa lengva bei patogi atlikti ir gali padėti vaikui išmokti kalbėti. Todėl reikėtų vengti dainų, iškraipančių šnekamąją kalbą.

Greičiausiai, lengviausiai ir teisingiausiai išmokstami tie kūriniai, kuriuose pasikartoja teksto, melodinės ar ritminės frazės.

Jau seniai įrodyta, kad tarp vaiko pirštelių miklumo ir jo kalbos vystymosi yra tiesioginis ryšys. Ritmiškai ploti, lankstyti pirštelius, jais barbenti į kietą paviršių ir pan. Labai padeda įvairūs tautosakos kūriniai: skaičiuotės, mėgdžiojimai, žaidinimai.

Trejų metų vaikas jaučia labai stiprų ryšį tarp muzikos ir mąstymo, ypač jei klausosi muzikos nuo pirmųjų dienų. Pradėjęs reikšti jausmus, vaikas dažniausiai pasirenka garsus iš savo aplinkos. Natūralūs muzikos ritmai, išraiškingos melodijos ir jausminis pasitenkinimas suteikia vaikui nepaprastų išraiškos ir atlikimo galimybių, atspindinčių tai, ką jis nori pasakyti. Dėl to trejų metų vaikai kuo puikiausiai gali savo mintis išdainuoti.

Muzikos ir saviraiškos ryšys vaikams yra įgimtas. Šio amžiaus vaikams jau nebeužtenka tik klausytis muzikos. Jie jau nori dainuoti kartu, šokti pagal muziką, dainai pasibaigus dainuoti toliau arba sukurti savo dainelę. Kitaip tariant, vaikai, pasinaudodami muzikos energija, nori kurti kažką nauja.

Norint paskatinti mažylių tobulėjimą, rekomenduojama panagrinėti jų dainuojamos dainelės žodžius. Tuo sužadinamas kūrybinis vaikų mąstymas. Vienas iš būdų - padainuoti žinomą dainelę, praleidžiant kiekvienos eilutės paskutinį žodį: tegu jį įterpia vaikai. Vėliau galima dainuoti naują dainelę. Praleidus paskutinę eilutę, vaikams siūloma dainelę užbaigti. Galima kurti savas daineles: apie žmones, daiktus ar užsiėmimus – tai paskatins vaikus mąstyti bei sužadins meilę kalbai.

Šiuo laikotarpiu muzika gali padėti mažyliui suvokti ir išmokti kasdien pasitaikančių neaiškių žodžių. Aiškūs muzikos ritmai, skirtingo aukštumo garsai ir emocinė įtaiga leis vaikui tobulėti visose srityse. Jis gali žaisti žodžiais bei kitais garsais, lavinti savo kalbinius gebėjimus natūraliai ir su džiaugsmu. Jis gali tyrinėti savo ir kitų žmonių emocijas. Be to, muzika mažyliui, susidūrusiam su kalbiniu ribotumu, primena, kad bendraujant žodžiai nėra svarbiausi. Vaiko atmintyje išliks emocijos, ritmas, tonas ir kiti nežodinės informacijos šaltiniai. 

Toliau: 5.2.2. Vaikų nuo vienerių iki trejų metų muzikinio ugdymo ypatumai