5.1.2. Vaikų psichinės raidos ypatumai

Psichologai teigia, kad vienas ryškiausių ankstyvojo amžiaus vaikų psichinės raidos ypatumų yra jo emocinė sfera. Į supantį pasaulį mažylis reaguoja pirmiausia emociškai, o tik paskui pasireiškia jo intelektas. Kuo stipresnis dirgiklis, tuo emocingiau vaikas į jį reaguoja.

Tyrimai parodė, kad dėl įspūdžių stokos mažyliai pradeda jausti emocijų badą. Vyraujant tik primityvioms įgimtoms emocijoms, nepatenkintos emocijos pradeda pamažu gesti. Užtrunka vaiko psichinis vystymasis, išlieka tik primityvi emocija – tenkinimasis maistu. Kadangi šis poreikis tenkinamas be jokios įtampos, emocijų nebelieka. Susidaro gilios, sunkios vaiko vystymosi anomalijos.

Ugdymo uždavinys – neskatinti ilgalaikių neigiamų emocijų vystymosi, stimuliuoti teigiamas emocijas. Žaidimo, bendravimo su suaugusiaisiais džiaugsmas aktyvina vaiką, palaiko jo  iniciatyvumą, smalsumą.

Dar prieš gimdamas kūdikis jautė motinos ir kitų artimųjų emocijas. Šie įspūdžiai sukūrė jo bendrą emocijų modelį, pagal kurį jis suvokė pasaulį. Antraisiais gyvenimo metais, mokydamasis vaikščioti, mažylis gali savarankiškai tyrinėti aplinką. Jis turi galimybę liesti, matyti, girdėti, jausti skonį, purtyti, barškinti bei daužyti įvairius daiktus, tuo perteikdamas smegenims daug informacijos. Todėl įvyksta didelis pažinimo šuolis – jis nustoja reaguoti vien į dirgiklius ir ima apmąstyti daiktus, veiksmus, žmones, idėjas.  Taigi turtėja vaiko emocinis pasaulis.

Vienas iš pažinimo ir emocijų gausinimo šaltinių yra muzika. Klausymasis įvairios muzikos, kurdamas ją mažylis ne tik taps protingesnis, bet ir geriau suvoks bei kontroliuos savo emocijas.

Vaikas turi suvokti ir išmokti valdyti savo emocijas. Tarp dešimtojo ir aštuonioliktojo vaiko gyvenimo mėnesių  emocijos pradeda sietis su mąstymu. Tai slopina jaudinimąsi ir leidžia valdyti emocijas.

Iki trejų metų vaikas patirs visas emocines būsenas. Šio amžiaus vaikai dažniausiai būna nusiteikę džiaugsmingai, tačiau neretai juos apima agresijos, pykčio, graudinimosi bei visko neigimo būsenos. Tokiais atvejais, kai žodžių kartais pritrūksta, D. Campbello nuomone, muzika gali padėti vaikui tirti, išreikšti, išlaisvinti savo emocijas. Muzika gali paskatinti emocinį įsijautimą ir nuraminti įaudrintas emocijas.

Nors iki trejų metų vaikas jau neblogai supranta jausmų pasaulį, netikėta emocija gali išmušti jį iš pusiausvyros. Tokiu atveju jį geriausiai nuramins pažįstama muzika.

Autorius siūlo leisti vaikui vienam klausyti muzikos, groti vaikiškais muzikos instrumentais ir laisvai reikšti savo džiaugsmą. Paprasti muzikos instrumentai yra puiki priemonė vaiko muzikiniams eksperimentams. Kuriant muziką dviese taip pat galima dalintis emocijomis.

Tyrimų duomenimis, muzika stipriai veikia ne tik nuotaiką, bet ir suvokimą bei elgesį. Rami muzika gana greitai nuslopina netinkamą ar kitus trikdantį vaikų elgesį. Per didelis susijaudinimas, per greitas judėjimas, negalėjimas nusėdėti vietoje gali būti kliūtis pačiam vaikui. D. Campbell siūlo tokį vaiką pasisodinti ant kelių ir dainuoti pažįstamą melodiją švelniai mušant priglaustą prie jo  būgnelį. Išorinis muzikos ritmas suderina vaiko kūną ir jis nurimsta. 

Toliau: 5.1.3. Vaikų fizinio vystymosi ypatumai