5.1. Vaikų nuo vienerių iki trejų metų psichofizinė raida

5.1.1. Vaikų nuo vienerių iki trejų metų smegenų vystymasis

Mokslininkų teigimu, žmogaus smegenų augimas 5/6 dalimis yra postnatalinis. Dvejų metų vaikas yra nuėjęs didesniąją šio kelio dalį, nes jo galvos smegenys sveria 50 proc. suaugusiojo smegenų svorio. J. Cummings duomenimis, dešinysis galvos smegenų pusrutulis labai intensyviai bręsta iki 1,5 metų ir nebe taip sparčiai iki trejų metų amžiaus. Tyrimais nustatyta, kad dešinysis galvos smegenų pusrutulis labiau atsakingas už bendravimo, tarpasmeninių santykių sferą, o kairysis – už kalbinius gebėjimus. Nuo dvejų metų nervinių ląstelių dydis ir išsišakojimas tolygiai panašėja į suaugusio žmogaus – kiekvienas neuronas turi tūkstančius ryšių su kitomis nervinėmis ląstelėmis. Tolygiau nei iki šiol bręsta tam tikros smegenų dalys, mielinizuojasi ryšiai tarp įvairių galvos smegenų žievės sričių ir tarp smegenų kamieno bei žievės. Tai leidžia geriau perduoti nervinius impulsus ir sudaro sąlygas  naujai vystymosi pakopai – vaikas pradeda kalbėti, tiksliau koordinuoti judesius, valingai reguliuoti savo elgesį.

Kiekvienas vaikas yra genetiškai paveldėjęs tam tikrą raidos programą: jam augant, bręstant jo nervų sistemai, įgyjama vis naujų, sudėtingesnių įgūdžių ir gebėjimų. Kai kurie gebėjimai universalūs, juos įgyja kiekvienas vaikas. Šie gebėjimai paprastai vystosi nuosekliai ir labai nedaug priklauso nuo ugdymo sąlygų. Kiti gebėjimai ir įgūdžiai yra labai individualūs, todėl jų plėtojimasis labai priklauso nuo vaiko veiklos, artimųjų emocinio ryšio, bendravimo, jį supančios aplinkos.

Mokslininkai įrodė didžiulę aplinkos įtaką vaiko brendimui, augimui ir jo asmeninių savybių skleidimuisi. Todėl svarbu mažyliui sudaryti įspūdžių gausią aplinką, kuri skatintų ir stimuliuotų jo įgūdžių bei gebėjimų raidą.

Toliau: 5.1.2. Vaikų psichinės raidos ypatumai