4.4. Kūdikio muzikiniai gabumaiXX a. pirmojoje pusėje vyravo nuomonė (Revesz, 1925; Seashore, 1930), kad muzikiniai gabumai yra įgimti ir lavinimo procese nekinta. Pedagogai dar ir šiandien dažnai remiasi šiais teiginiais, norėdami pateisinti savo nenorą dirbti su mažiau gabumų turinčiais vaikais. Tačiau B. Teplov sukūrė teoriją, įrodančią, kad muzikiniai gabumai formuojasi veikloje, įgimtos yra tik anatominės fiziologinės žmogaus savybės, lemiančios jų raidą. Pastaruoju metu pasaulyje plačiai žinomi amerikiečių muzikos pedagogo ir psichologo E. Gordono muzikinių gabumų tyrimai. Jo teigimu, nė vienas vaikas negimsta be intelekto, tad nė vienas vaikas negimsta be mažiausių muzikinių gabumų. Kūdikių muzikiniai gabumai, kaip rodo tyrimai, gana skirtingi. Pasak E. Gordono (kalbama apie vaikus, nepatyrusius prenatalinio muzikinio ugdymo), 68 procentai vaikų gimsta su vidutiniais muzikiniais gabumais, apie 16 procentų – su ryškesniais nei vidutinai ir 16 % – su menkesniais nei vidutiniai muzikiniai gabumai. Muzikiniai gabumai yra prigimties ir lavinimo rezultatas: abu šie veiksniai kol kas nežinomu santykiu lemia individo muzikinius gabumus. Vaikui gimus, be daugelio kitų asmenybės savybių, atsiskleidžia ir muzikiniai gabumai. Jie nesikeičia tol, kol vaikas patenka į tinkamą muzikinę aplinką. Tik sukūrus tinkamą muzikinę aplinką tie gabumai ima atsiskleisti, plėtotis, kol pasiekia prigimtų gabumų lygį. Šiuos E. Gordono teiginius patvirtina S. Suzukio eksperimentinė patirtis, kuri liudija, kad kone visi kūdikiai yra muzikalūs ir tinkamai juos ugdant galima išugdyti net absoliučią jų klausą. Todėl E. Gordon rašė: kuo ilgiau uždelsite suteikdami tinkamą ir turtingą muzikinę aplinką, tuo mažiau vaikas turės galimybių suprasti ir pamilti muziką visam gyvenimui. Tiesiog nebus kaip kompensuoti tų prarastų galimybių, kurias vaikystėje gera muzikinė aplinka būtų suteikusi (Gordon, Cameron, 1999). H. Gardner teigia, kad vaiko muzikalumo, jo muzikinių gebėjimų raidai įtakos gali turėti ne vienas, bet mažiausiai trys skirtingi veiksniai:
Ankstyvieji vaikystės muzikiniai įspūdžiai, ypač pačių vaikų dalyvavimas muzikinėje veikloje, skatina intensyvesnį neuronų tinklo plėtojimąsi. O tai daro nepaprastai didelę įtaką vėlesniems muzikos suvokimo procesams. Naujausi psichoneurologiniai tyrimai atskleidė, kad vaikystės muzikiniai įspūdžiai, kaip ir kiti mokymosi patyrimai, palieka žymę smegenų žievėje, formuodami jos vidinę struktūrą. Nustatyta, kad ankstyvoji muzikinė patirtis daro ypatingą įtaką tolesnei muzikinių gabumų raidai. Turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus. Kalbinis ir muzikinis intelektas susiformuoja anksčiausiai. Todėl lygiai taip pat kaip ir kalbą vaikai nuo pat mažumės turi girdėti ir jausti muziką – būtent tada, kai pradeda ją suvokti. Žinoma, jeigu atitinkamos neuroninės jungtys neišsivystė pakankamai anksti, vėliau jos susidarys kur kas sunkiau. Tinkamiausias laikas šiems junginiams vystyti ir išlaikyti yra pirmieji gyvenimo mėnesiai. Neuroninių jungčių tinklo susidarymą ypač skatina turtinga muzikinė aplinka ir paties vaiko muzikinė veikla. Toliau: 4.5. Muzika neišnešiotiems kūdikiams |