3.5. Prenatalinio muzikinio ugdymo metodikos

3.5.1. M. Lazarevo ankstyvojo muzikinio ugdymo koncepcija

Akademikas Michail Lazarev yra sukūręs ankstyvojo muzikinio ugdymo koncepciją ir pavadinęs ją „Sveikatą formuojančios veiklos teorija“, kuri orientuota į nėščiąsias ir jaunas motinas bei jų mažylius. Šios koncepcijos tikslas – aktyvinti gemalo motorikos centrus ir ankstyvąją psichoemocinę brandą, gerinti nėščiosios savijautą, ruošti ją gimdymui ir sveiko vaiko auklėjimui.

M. Lazarev sukūrė originalų psichofiziologinio vaisiaus vystymosi optimizavimo metodą Sonatal (http://www.sonatal.ru),
kuris įgyvendinamas muzika. Sonatal – lotyniškai sonus – „garsas“, Michail Lazarev
natal – „gimęs“ – reiškia „gimimo muzika“. ( http://www.sonatal.ru/index.html )

Metodo pagrindą sudaro dvi tarpusavyje susijusios programos, apimančios devynis „sveikatingus“ muzikinio poveikio komponentus:

  1. formuojama maitinimo krūtimi dominantė, septynių maitinimo kartų bioritmas;
  2. siekiama emocinio motinos atjaunėjimo;
  3. mokoma aktyvinti kvėpavimą ir kraujotaką;
  4. šalinami nėščiosios stresai, formuojamas būsimojo vaiko psichologinis portretas;
  5. atliekami euritminiai pratimai;
  6. dainuojamos lopšinės, perduodant įvairiausią informaciją vaisiaus pasąmonei;
  7. muzika perduodamas vibracinis poveikis vaisiui, rengiant jį būsimajam režimui švietimo institucijose;
  8. klausomasi klasikinės muzikos, kuri skatina vaisiaus emocinę evoliuciją;
  9. motinos raiška įvairiais muzikos instrumentais plėtoja vaisiaus tembrinę klausą.

Visų pirma metodas skirtas kūdikio asmenybei prenataliniu periodu formuoti. Be to, sprendžiami motinos ir kūdikio, kaip vieno organizmo, psichinės ir fizinės sveikatos uždaviniai. Šį metodą dar galima pavadinti sensomotorinio intelekto vystymo metodu. Metodas remiasi žmogaus psichofizinio vystymosi algoritmu: garsas-vaizdas-judesys. Atsižvelgiama į tai, kad kūdikio galvos smegenų žievės girdėjimo (ar klausymosi) zona prieš gimimą yra labiausiai išsivysčiusi, o regimoji pradeda ženkliai vystytis tik po gimimo. Todėl logiška manyti, kad gyvenimo veiklos proceso optimizavimą reikia pradėti nuo ankstyviausių psichofiziologinių struktūrų stimuliavimo, t. y. pradžioje nuo klausos, po to – regėjimo. Be to, judesys turi užbaigti bet kurį sveikatinimo procesą. Kitais žodžiais tariant, metodas paremtas būsimo kūdikio vystymosi ir sveikatinimo modeliavimu emociniu – kvėpavimo – judėjimo būdu su muzikinio poveikio pagalba. Šiame metode taikomi visi trys muzikos poveikio žmogaus organizmui veiksniai:

  1. psichologinis-estetinis (asociacijos, emocijos, vaizdiniai),
  2. fiziologinis (funkcinis, kuriuo galima treniruoti atskiras organizmo funkcijas),
  3. vibracinis (vibracijos, kaip fizinis reiškinys, daro vibracinį poveikį vaisiaus ląstelėms, aktyvindamas įvairius jų biocheminius procesus).

Labai svarbus muzikinio poveikio veiksnys yra pačios motinos balsas ir jos dainavimas. Ši treniruotė skirta aktyvinti vaisiaus veiklą muzikos, kalbos, kvėpavimo ir judėjimo pratimais; formuoti ankstyvas emocines reakcijas, adekvačias suvokiamiems dirgikliams, formuoti pirminius ryšius tarp muzikos garsų, emocijų, kvėpavimo ir judėjimo.

Galiausiai šis metodas skirtas emociniam kvėpavimo reguliavimui, kuris yra vienas iš svarbiausių mechanizmų kūdikiui normaliai vystytis.

Remiantis amerikiečių psichologo Johno Pirso klasifikacija, kad pirmas trimestras laikomas „judėjimo smegenų“ periodu, antrasis – „emocinių smegenų“ periodu, trečiasis – „intelektualių smegenų“ periodu, Sonatal metodą galima suskirstyti į tris dalis:

 

M. Lazarev pateikia ir kai kurias rekomendacijas motinoms:

Muzikos klausymas . Muzikos klausyti būsimoji motina turėtų iš grotuvo, kuris pritvirtintas prie pilvo arba būti netoli garso kolonėlės. Būtina muzikos klausyti kasdien po 20 – 30 min. vienu ir tuo pačiu laiku, geriausia tarp 17–18 val., garsas turi būti šiek tiek stipresnis nei įprasta (25–35 dB).

Dainavimas. Būsimos motinos turėtų dainuoti viso nėštumo metu, pradėdamos pirmosiomis savaitėmis. Rekomenduojamos specialiai sukurtos vaikiškos dainelės. Be to, rekomenduojama groti vaikiškais pučiamaisiais instrumentais, dainuoti akompanuojant gitarai ar pačiai groti gitara.

Skaityti vaikiškas pasakas ir eilėraščius . Skaitant kreiptis į kūdikį (pageidautina eilėmis).

Judėjimas pagal muziką . Rekomenduojama tiek judėti pagal atliekamas vaikiškas daineles, tiek ir atlikti specialią ritminę gimnastiką (15–20 min. kasdien), taip pat ir laisvai judėti pagal klausomą mėgstamą muziką.

Pasivaikščiojimai. Rekomenduojama pasivaikščiojimų metu klausyti muzikos arba dainuoti ir deklamuoti eilėraščius.

Kvėpavimo gimnastika . Ji turi būti paremta ritminiais ir garsiniais pratimais (10–15 min.).

Visos šiuos kursus lankiusios motinos pažymėjo artimą dvasinį ryšį su kūdikiu, ryškesnius jo muzikinius gebėjimus, dominuojančias teigiamas emocijas ir padidėjusį bendrą vaikų kūrybinį aktyvumą. Remdamasis savo ir užsienio mokslininkų tyrimais, M. Lazarev teigia, kad besivystančios smegenys priima visokius garsus, kurie pasiekia vaisių tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės per motinos pilvo sienelę. Dėl tokio vidinio stimuliavimo gimė labai daug vaikų, kurie skiriasi nuo savo bendraamžių geresniu psichofiziniu išsivystymu. Tokie vaikai turi padidėjusį savisaugos instinktą ir ankstesnę socialinę adaptaciją.

Sonatal metodas aprobuotas daugelyje Rusijos miestų. Juose yra sukaupta didžiulė prenatalinio muzikinio ugdymo patirtis. Čia moterų konsultacijose privalomų etatų sąrašuose reikšmingą vietą užima ir muzikos specialistas. Jo kabinete yra pianinas, įvairių ritminių bei melodinių mušamųjų muzikos instrumentų, vaizdo ir garso aparatūros. Čia susirinkusios būsimos motinos atlieka kvėpavimo ir ritminės gimnastikos pratimus, klausosi muzikos, pačios muzikuoja. Šių institucijų medikai teigia, kad mažėja vaikų sergamumas, labai sumažėjo kūdikių mirtingumas bei geresnė motinų sveikata.

Toliau: 3.5.2. T. Morimoto prenatalinio muzikinio ugdymo programa