3.4. Prenatalinio muzikinio ugdymo reikšmė kūdikiui

Amerikiečių (B. Longman), rusų (M. Lazarev) ir kitų šalių mokslininkai nustatė, kad prenatalinio muzikinio ugdymo įtaka akivaizdi visų pirma būsimojo kūdikio sveikatai: ryškiai mažėja kūdikių mirtingumas, maždaug 2,5–3 kartus – sergamumas. Patekę į vaikų darželį, tokie vaikai gerokai greičiau adaptuojasi. Pvz., jų dvasinei, emocinei aklimatizacijai pakanka 2–4 dienų (o prenataliniu periodu neugdyti jų bendraamžiai paprastai verkšlena 3–4 savaites), jie nebijo naujų patalpų ar nepažįstamo žmogaus.

Ryškus prenatalinio muzikinio ugdymo poveikis ir bendram būsimojo kūdikio intelektualiniam vystymuisi, jo protinei brandai: trejų metų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta šešiamečio pirmaklasio gebėjimams skaityti, rašyti, skaičiuoti, abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. Šie ikimokyklinukai mielai atsakinėja į suaugusiųjų klausimus ir pasakoja apie save, kalbėdami vartoja girdėtas patarles, mėgsta humorą, moka daug eilėraščių, žino savo adresą, kaip pasiekti namus. Todėl neatsitiktinai jų intelekto tyrimo testų, adaptuotų paprastiems ikimokyklinukams, rezultatai yra stulbinančiai geri (IQ = 160), adekvatūs talentingo subjekto požymiams.

Vaiko ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Ibuka Masaru teigia, kad prenataliniu periodu ugdyti vaikai pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais: jie dažniausiai gimsta turėdami absoliučią klausą, lengvai mokosi smuikuoti, skambinti fortepijonu.

Kadangi įrodyta, kad motinos įsčiose esantis vaisius tam tikrame etape geba priimti išorinio pasaulio signalus ir atitinkamai į juos reaguoti, todėl manoma, kad būsimieji tėvai gali formuoti savo kūdikio asmenybę, o naujagimis ateina į pasaulį jau sukaupęs tam tikrą informaciją.

Tyrimai rodo, kad asmenybės charakterio bruožai pradeda formuotis dar motinos įsčiose. Potraukis kam nors, pasibjaurėjimas arba baimė neretai yra prenatalinio laikotarpio padarinys.

Z. Rinkevičius pabrėžia, kad pirmapradis emocinis pasąmoninis patyrimas yra visybinis. Jis daro įtaką vaisiaus vystymuisi – jo neurofiziologinei raidai bei emocinio intelekto brandai ir spartai, nepatiriant negatyvių padarinių. Nuo pat pradžios tobulinami ne atskiri gabumai, o kuriama visuma – visybinė dvasinės esmės pajauta. Visybiškai veikiant ritmo intonacijomis, muzika, kalbėjimu, judesiais, apkraunamos ir ugdomos ne pavienės smegenų funkcijos, o emocinių poveikių aprėpiamos labai gausios ir sistemiškai susijusios smegenų sritys. Formuojasi ne elementarios, dalinės smegenų funkcijos, o jų junginiai, kurie nulemia harmoningą fizinę, psichinę ir dvasinę raidą (Rinkevičius, 2006). 

Toliau: 3.5. Prenatalinio muzikinio ugdymo metodikos