2.1.3. Z. Kodaly muzikinio ugdymo sistema
Labai paplitęs Europoje ir
kitose šalyse yra vengrų kompozitoriaus ir pedagogo Z.
Kodaly muzikinio ugdymo metodas. Jo pagrindas –
solfedžiaviamas ir dainavimas be pritarimo, naudojant
reliatyvų garsų aukštumo ir skiemeninį ritmo
skaitymą. Tai tų pačių gamos garsų
skiemeninių pavadinimų vartojimas solfedžiuojant bet
kokia tonacija. Z. Kodaly teigimu, dainavimas be pritarimo –
tikroji ir rimčiausia muzikinių gabumų ugdymo
priemonė. Net ir mokant vaiką groti muzikos instrumentu
pirmiausia bent metus jį reikia mokyti dainuoti.
Žymaus pedagogo sistemos
siekiai humaniški. Remdamasis graikų pedagogika,
skelbusia, kad be muzikos mokymo joks mokymas negali būti
visavertis, jis tvirtina, kad muzika Vengrijoje, kaip ir
senovės Graikijoje, mokymo sistemoje turi užimti
pagrindinę vietą.
Z. Kodaly metodas suplanuotas
kaip progresuojančio mokymo seka, kuri prasideda
ikimokykliniame amžiuje ir tęsiasi visą
vidurinės mokyklos mokymosi laikotarpį. Todėl jo
mokymas suskirstytas skirtingo sudėtingumo pakopomis, kurios
pasiekiamos ta pačia filosofija ir tomis pačiomis mokymo
priemonėmis.
Z. Kodaly muzikinės
pedagogikos filosofija remiasi nuostata: jei vaikai
pajėgūs lingvistiniam raštingumui, tai
pajėgūs ir muzikiniam. Todėl vienas svarbiausių
šios muzikinio ugdymo sistemos tikslų –
muzikinis raštingumas. Z. Kodaly siekė, kad visi
mokiniai gerai skaitytų muzikos raštą, nes
manė, kad solmizacija – pats tiesiausias ir
prieinamiausias kelias į muzikinę kultūrą net
ir vidutinių gabumų vaikams.
Visos klausos pratybos veda prie
muzikos skaitymo ir rašymo. Muzikos supratimas, pasiektas
įgytu raštingumu, taip pat išugdo ir vertinimą.
Todėl daugelyje šalių muzikinio rašto mokymosi
sistema laikoma gyvybiškai svarbia muzikinės pedagogikos
funkcija. Z. Kodaly sekėjų propaguojamas nuoseklus
mokymas atsižvelgia į vaiko psichologijos raidą ir
nuo vaiko amžiaus priklausomus sugebėjimus.
Vienas iš svarbiausių
muzikinio lavinimo uždavinių – lavinti
muzikinę klausą. Vidinės klausos lavinimas
– gebėjimas mąstyti muzikiniais garsais jų
negirdint ir nematant, anot Z. Kodaly,–labai
svarbus muzikos mokymo elementas. Mokiniai šiuos
įgūdžius įgyja natūraliai –
mokydamiesi liaudies dainų ir jų dariniais paremtų
pratimų. Dainavimas laikomas ta aktyvia muzikine veikla,
tikrąja muzikavimo praktika, galinčia vaiką
pakylėti iki muzikos išgyvenimo, supratimo.
Pirmenybė teikiama choriniam dainavimui, kuris sutelkia vaikus
bendram išgyvenimui.
Dainavimas šioje sistemoje
remiasi liaudies muzika. Jos skambesys ugdo dvasią, lavina
muzikos poreikį, o tai turi be galo didelį ryšį
su emociniu poveikiu asmenybei. Jeigu poreikis muzikai augs,
emocinis poveikis taip pat gilės. Liaudies daina turi tapti
vaikui gimtąja kalba, saviraiškos priemone. Ji, pasak
Kodaly, padeda vaikui prieinama forma perimti didžias muzikos
meno ir tautinės kultūros vertybes. Jis rašė:
„Kiekvieno žmogaus širdis visada labiau linksta
prie tos muzikos, kurią jis pats girdėjo vaikystėje.
Jei geras meninis skonis įskiepytas anksti, tai kažin ar
jis vėliau susigadins. Todėl būtina ypač
didelį dėmesį skirti pirmiesiems vaiko
įspūdžiams. Jų poveikis atsilieps visą jo
gyvenimą“.
Z. Kodaly pedagoginės
idėjos aktualios ir Lietuvos muzikos pedagogikos teorijai bei
praktikai.
Toliau: 2.2.
Šiuolaikinės ankstyvojo muzikinio ugdymo teorijos
|