2.1.3. Z. Kodaly muzikinio ugdymo sistema

Labai paplitęs Europoje ir kitose šalyse yra vengrų kompozitoriaus ir pedagogo Z. Kodaly muzikinio ugdymo metodas. Jo pagrindas – solfedžiaviamas ir dainavimas be pritarimo, naudojant reliatyvų garsų aukštumo ir skiemeninį ritmo skaitymą. Tai tų pačių gamos garsų skiemeninių pavadinimų vartojimas solfedžiuojant bet kokia tonacija. Z. Kodaly teigimu, dainavimas be pritarimo – tikroji ir rimčiausia muzikinių gabumų ugdymo priemonė. Net ir mokant vaiką groti muzikos instrumentu pirmiausia bent metus jį reikia mokyti dainuoti.

Žymaus pedagogo sistemos siekiai humaniški. Remdamasis graikų pedagogika, skelbusia, kad be muzikos mokymo joks mokymas negali būti visavertis, jis tvirtina, kad muzika Vengrijoje, kaip ir senovės Graikijoje, mokymo sistemoje turi užimti pagrindinę vietą.

Z. Kodaly metodas suplanuotas kaip progresuojančio mokymo seka, kuri prasideda ikimokykliniame amžiuje ir tęsiasi visą vidurinės mokyklos mokymosi laikotarpį. Todėl jo mokymas suskirstytas skirtingo sudėtingumo pakopomis, kurios pasiekiamos ta pačia filosofija ir tomis pačiomis mokymo priemonėmis.

Z. Kodaly muzikinės pedagogikos filosofija remiasi nuostata: jei vaikai pajėgūs lingvistiniam raštingumui, tai pajėgūs ir muzikiniam. Todėl vienas svarbiausių šios muzikinio ugdymo sistemos tikslų – muzikinis raštingumas. Z. Kodaly siekė, kad visi mokiniai gerai skaitytų muzikos raštą, nes manė, kad solmizacija – pats tiesiausias ir prieinamiausias kelias į muzikinę kultūrą net ir vidutinių gabumų vaikams.

Visos klausos pratybos veda prie muzikos skaitymo ir rašymo. Muzikos supratimas, pasiektas įgytu raštingumu, taip pat išugdo ir vertinimą. Todėl daugelyje šalių muzikinio rašto mokymosi sistema laikoma gyvybiškai svarbia muzikinės pedagogikos funkcija. Z. Kodaly sekėjų propaguojamas nuoseklus mokymas atsižvelgia į vaiko psichologijos raidą ir nuo vaiko amžiaus priklausomus sugebėjimus.

Vienas iš svarbiausių muzikinio lavinimo uždavinių – lavinti muzikinę klausą. Vidinės klausos lavinimas – gebėjimas mąstyti muzikiniais garsais jų negirdint ir nematant, anot Z. Kodaly,–labai   svarbus muzikos mokymo elementas. Mokiniai šiuos įgūdžius įgyja natūraliai – mokydamiesi liaudies dainų ir jų dariniais paremtų pratimų. Dainavimas laikomas ta aktyvia muzikine veikla, tikrąja muzikavimo praktika, galinčia vaiką pakylėti iki muzikos išgyvenimo, supratimo. Pirmenybė teikiama choriniam dainavimui, kuris sutelkia vaikus bendram išgyvenimui.

Dainavimas šioje sistemoje remiasi liaudies muzika. Jos skambesys ugdo dvasią, lavina muzikos poreikį, o tai turi be galo didelį ryšį su emociniu poveikiu asmenybei. Jeigu poreikis muzikai augs, emocinis poveikis taip pat gilės. Liaudies daina turi tapti vaikui gimtąja kalba, saviraiškos priemone. Ji, pasak Kodaly, padeda vaikui prieinama forma perimti didžias muzikos meno ir tautinės kultūros vertybes. Jis rašė: „Kiekvieno žmogaus širdis visada labiau linksta prie tos muzikos, kurią jis pats girdėjo vaikystėje. Jei geras meninis skonis įskiepytas anksti, tai kažin ar jis vėliau susigadins. Todėl būtina ypač didelį dėmesį skirti pirmiesiems vaiko įspūdžiams. Jų poveikis atsilieps visą jo gyvenimą“.

Z. Kodaly pedagoginės idėjos aktualios ir Lietuvos muzikos pedagogikos teorijai bei praktikai. 

Toliau: 2.2. Šiuolaikinės ankstyvojo muzikinio ugdymo teorijos