2.2. Šiuolaikinės ankstyvojo muzikinio ugdymo teorijos2.2.1. S. Suzukio muzikinio ugdymo koncepcija Garsus japonų pedagogas Shinichi Suzuki yra vienas iš pedagogų, mokslininkų, propaguojančių ankstyvąjį muzikinį ugdymą. Pagrindinis jo muzikinio ugdymo tikslas – suteikti muzikavimo džiaugsmą visiems to norintiems vaikams ir išugdyti juos harmoningomis, gyvenimą ir kitus žmones mylinčiomis asmenybėmis. Pagrindinis S. Suzukio ir tradicinės pedagogikos skirtumas – požiūris į žmogaus talentingumą. Mokslininkai teigia, kad talentas yra įgimtas, paveldėtas. S. Suzuki iškėlė mintį, kad žmogaus talentas yra ne įgimtas, o įgyjamas ir priklauso nuo gyvenamosios ir ugdomosios aplinkos. Kiekvienas vaikas gimsta su beribe potencija išsiugdyti talentą bet kurioje srityje, jei tam sudaromos tinkamos sąlygos. Šią mintį jis pagrindė daugybe gyvenimo pavyzdžių bei savo ir sekėjų pedagogine praktika. S. Suzuki daro išvadą, kad visos žmogaus galimybės jame pačiame, ir tik nuo aplinkos, pradedant kūdikystės tarpsniu, priklauso, ar jo talentas bus atskleistas. Kokia ugdomoji aplinka bus sukurta augančiam vaikui, tokią jis ir perims. Didžiausias viltis mokslininkas siejo su kūdikiais: suaugę žmonės, jo įsitikinimu, yra iš dalies arba visai praradę prigimtinį imlumą, padedantį vaikams išsiugdyti bet kurios mokslo ar meno srities talentą. Taigi, pradinė žmogaus formavimosi stadija yra lemtingiausias laikotarpis, nulemiantis žmogaus ateitį. Todėl visų vaiko ugdytojų, supančių vaiką, pareiga – sudaryti palankias sąlygas įgimtiems talentams atsiskleisti. Tam turėtų pasitarnauti vizualinės, audialinės, kinestetinės ir kitokios metodinės priemonės. S. Suzuki, dirbdamas pedagoginį darbą su vaikais, pradėjo praktikuoti muzikinio talento lavinimą. Jis praktiškai įrodė, kad pradedant lavinti muzikinį talentą nuo gimimo, įmanoma išlavinti kiekvieno vaiko muzikinį jautrumą ir gebėjimus. Pagrindė,kad žmonės turi nuostabų gebėjimą kūdikystėje prisitaikyti prie aplinkos ir kad vaikai apdovanoti beribiu potencialu lavintis. S. Suzuki rašė: „Aš nepradėjau šio judėjimo muzikantams ugdymti. Jei kiekvienas miestietis galėtų augti kaip muzikai jautrus asmuo su meninėmis savybėmis, kas naudinga žmogui, visa tauta taptų geresnė. Aš nuoširdžiai viliuosi, kad ateis laikas, kai kiekvienas Žemės žmogus turės šį meninį polinkį.“ Pasak S. Suzukio, ankstyvasis muzikinis ugdymas turėtų prasidėti nuo gimimo, o jo šalininkų nuomone, – jau prenataliniame amžiuje. Ankstyvasis muzikinis lavinimas – itin palanki terpė vaikų gebėjimams formuoti, kai tai daroma tinkamu metodu. Šis metodas pavadintas „Motinos kalbos“ metodu. Mokslininkas atskleidžia „Motinos kalbos“ metodo, kuriuo pasiekiami sėkmingi rezultatai, esmę – mokyti vaikus muzikos (o ir kitų dalykų) taip, kaip mokome kūdikį kalbėti gimtąja kalba. Taikant šį metodą vaikas mokomas smuikuoti tais pačiais būdais kaip ir kalbėti. S. Suzuki pastebėjo, kad vaikai išmoksta gimtosios kalbos su tam tikromis vietinėmis intonacijomis, ir visada sėkmingai. Pedagogo įsitikinimu, visi vaikai gali išmokti groti muzikos instrumentais taip pat lengvai ir natūraliai kaip ir kalbėti. Pirmiausia šis metodas pradėtas taikyti mokant groti smuiku 2 – 4 m. vaikus. Vėliau buvo pritaikytas ir mokantis groti fortepijonu, violončele bei kitais instrumentais. Buvo diegiama ir ankstyvojo vokalinio muzikavimo praktika, kurią galima pradėti nuo gimimo. Remdamasis lingvistinės kalbos įvaldymo nuoseklumu, Sh. Suzuki nustatė šešis muzikinės kalbos išmokimo etapus.
Vadinasi, kaip kūdikis nuo gimimo savo aplinkoje girdėdamas gimtąją kalbą išmoksta ją ir kaupia lingvistinius įgūdžius, taip ir muzikinė aplinka sėkmingai suformuoja vaiko muzikinius gebėjimus. Tačiau ir ankstyvojo ugdymo procese, o ir vėliau, ypač svarbios ir kitos nuostatos:
Taigi galima pažymėti ir tam tikrus S. Suzuki siūlomo metodo privalumus. Be abejo, pirmasis iš jų tas, kad mokymasis prasideda labai anksti. Taip pat svarbu, kad pirmiausia lavinamas dėmesio sukaupimas, koncentracija, gebėjimas save kontroliuoti, kas vėliau pravers ne vien mokantis muzikos. Lavinama atmintis, skatinant atkartoti girdimus kūrinius ir mokytojo teikiamus pavyzdžius. Lavinama smulkioji motorika ir judesių koordinacija. Lavėja ir vaiko imlumas kartoti pateiktą pavyzdį. Ne paskutinėje vietoje ir bendražmogiškųjų savybių tobulėjimas: vaikas skatinamas visur įžvelgti grožį. Šeimos nariams dalyvaujant pamokose tarp jų užsimezga glaudesni ryšiai, pagrįsti ne vien tarpusavio meile, bet ir bendru darbu, bendrais tikslais. Taigi tam tikru aspektu užtikrinamas ir harmoningesnis šeimyninis gyvenimas. Dėl vyraujančios pakilios nuotaikos pamokose vaikai niekad nebijo jų lankyti, tad iš mokomojo proceso eliminuojama įtampa ir baimė. Nuolat palaikomas ir giriamas net už menkiausius pasiekimus ir dedamas pastangas, vaikas išmoksta gerbti save, jausti savo vertę, auga harmoningu ir laimingu žmogumi. S. Suzuki iškelia ypatingą sociokultūrinės aplinkos reikšmę vaiko muzikiniam ugdymuisi. Klausytis aukštos meninės vertės kūrinių rekomenduojama nuo kūdikystės. Vaikams ne tik siūloma klausytis įrašų, bet ir lankytis garsių atlikėjų koncertuose, nes gyvas muzikos atlikimas pasižymi didesne įtaiga bei emociniu poveikiu. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko saviraiškos ir savirealizacijos poreikio stiprinimui. Pasitikėjimas savimi ir kūrybiškumas yra aukščiausia vaiko savirealizacijos pakopa. Todėl S. Suzukio sistemoje vaikai nuolat skatinami viešai demonstruoti savo pasiekimus, kuo daugiau koncertuoti. Kolektyvinis muzikavimas koncertų metu bei mokantis smuikuoti grupėse spartina vaiko socializacijos procesą, stiprina asmeninės atsakomybės jausmą. S. Suzukio muzikinio ugdymo sistema yra vienas ryškiausių humanistinės pedagogikos pavyzdžių. Ji orientuota į laisvą vaiko ugdymąsi, atsižvelgiant į jo individualius muzikinius gabumus ir poreikius. Tačiau S. Suzukio sistema neapsiriboja vien tik vaiko muzikiniu ugdymu. Čia siekiama brandinti savarankišką, veiklią ir harmoningą asmenybę, kuri galėtų nevaržomai save realizuoti ne tik per muzikavimą, bet ir per kitą kūrybinę veiklą. S. Suzukio metodas tapo populiarus visame pasaulyje, ypač JAV, Skandinavijos šalyse. Jis vis populiaresnis tampa ir Lietuvoje. Toliau: 2.2.2. E. Gordono muzikinio ugdymo koncepcija |
