2.2.2. E. Gordono muzikinio ugdymo koncepcija

Amerikiečių pedagogas ir psichologas E. Gordon sukūrė muzikos mokymosi teoriją, kurioje kalbos mokymosi eigą pritaikė muzikos mokymuisi. Muzikos mokymosi teorijos tikslas – remiantis muzikinių gabumų tyrimų duomenimis tobulinti kompetentingų muzikos mokytojų darbą, skatinti tėvus jau nuo vaiko gimimo sudaryti palankesnes sąlygas puoselėti jo muzikalumą.

E. Gordono teigimu, nė vienas vaikas negimsta be intelekto, tad nė vienas vaikas negimsta be mažiausių muzikinių gabumų. Muzikiniai gabumai yra prigimties ir auklėjimo rezultatas: šie abu veiksniai lemia individo muzikinius gabumus. Nors paveldimumo vaidmuo yra visiškai neaiškus.

Vaikui gimus, be daugelio kitų asmenybės savybių, atsiskleidžia ir muzikiniai gabumai. Jie nesikeičia tol, kol vaikas nepatenka į tinkamą muzikinę aplinką. Tik sukūrus tinkamą muzikinę aplinką, tie gabumai ima atsiskleisti, plėtotis, kol pasiekia prigimtų gabumų lygį. Juo anksčiau vaikas patenka į turtingą muzikinę aplinką, juo greičiau jo muzikiniai gabumai pradeda tobulėti. Vaikui augant, aplinkos poveikis mažėja. Iki devynerių metų vaiko muzikiniai gabumai yra prigimties ir aplinkos veiksnių rezultatas. Juos E. Gordon pavadino lavinamaisiais muzikiniais gabumais. Po devynerių metų aplinka daro mažesnę įtaką vaiko muzikiniams gabumams, todėl pastaruosius mokslininkas pavadino stabiliaisiais. Muzikiniai gabumai stabilizuojasi, o muzikiniai pasiekimai gali kisti, tačiau jie visada priklausys nuo vaiko muzikinių gabumų. Pastebėjęs, kad vaiko muzikinio lavinimo potencija yra lanksti ir gali kisti nuo gimimo iki devynerių metų, E. Gordon pabrėžia, kad šiuo amžiaus tarpsniu vaiko muzikinių gabumų lavinimas priklauso nuo jo muzikinės aplinkos namuose, t. y. kiek ir kokios muzikos vaikas girdėjo, ar tėvai dainavo jam arba vienas kitam, ar namuose buvo muzikuojama. Juk ir kalbinis vaiko ugdymas priklauso nuo to, ar namuose buvo šnekama, ar tėvai bendravo su vaiku. Jei vaikas per pirmuosius gyvenimo metus nebus girdėjęs visos savo gimtosios kalbos įvairovės, tai jo kalbinis žodynas bus labai menkas.

Tyrimai rodo, kad pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai yra esminiai bet kuriam mokymosi ir lavinimosi tipui:

  1. kalbiniam,
  2. muzikiniam,
  3. socialiniam,
  4. emociniam,
  5. fiziniam
  6. klausymo, girdėjimo įgūdžių.

Per pirmuosius gyvenimo metus yra padedami lavinimosi pagrindai.

E. Gordono teigimu, pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra audijavimas . Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audijacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Audijuoti negalima išmokti greitai. Šis gebėjimas yra nuosekliai lavinamas ir jį lavinti reikėtų pradėti kuo anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti.

Audijavimas kartais painiojamas su vidiniu girdėjimu, gebėjimu pakartoti ir prisiminti. Vaikai, nesuprasdami muzikos, gali mechaniškai ją imituoti, lygiai taip, kaip nesuprantama kalba gali deklamuoti eilėraštį. Nors audijavimas ir imitavimas yra skirtingi procesai, tačiau jie abu labai svarbūs vaiko muzikiniam lavinimui. Gebėjimas imituoti muziką yra būtina audijavimo prielaida. Imitavimas taip pat svarbus audijuojant, kaip ir atpažinimas imituojant. Vaikas gali atpažinti dainą, bet nesugebėti jos pakartoti ir audijuoti. Tačiau galėdamas audijuoti, jis neabejotinai gebės ir atpažinti.

Mechaniškas muzikos įsiminimas labai skiriasi nuo audiacinio. Kai vaikai bando prisiminti muziką, jie galvoja apie tolesnę natą, nesvarbu, ar jaučia tą muziką, ar ne. Muzikos įsiminimas audijuojant apima skambėsiančių darinių supratimą, nes toniniai dariniai siejami su dermės pojūčiu, o ritminiai – su metro. Kitaip tariant, būtinas išankstinis muzikos suvokimas, arba muzikos pojūtis, kuris apima ir muzikinę atmintį.

E. Gordono nuomone, muzikos ir kalbos yra mokomasi tuo pačiu būdu. Tai panašūs klausos procesai: informacija įeina per ausis, yra perdirbama su klausos sistemos pagalba ir tuomet siunčiama į smegenis, kur ji bus šifruojama. Ten smegenų ląstelės ir smegenų struktūros sąveikauja, ir jei vaikas girdi kalbą ar muziką, tie ryšiai stabilizuojasi. Jei pirmaisiais gyvenimo metais vaikas negaus pakankamai kalbinių ir muzikinių stimulų, tai jo smegenyse neišsivystys pradinės struktūros, o tai turės neigiamų padarinių tolesniam mokymuisi.

Vaikai kalbos mokosi tam tikrais etapais: 

 

Pritaikęs kalbos mokymo principus, E. Gordon sukūrė nuoseklų planą, kuris galėtų padėti mokytojams efektyviau mokyti vaikus ir tai daryti natūraliu būdu, nes taip vaikai iš esmės ir mokosi. E. Gordono teoriją sudaro trys mokymosi etapai:

  1. įgūdžių lavinimas;
  2. toninis mokymas;
  3. ritminis mokymas.

Šie etapai tarp savęs yra glaudžiai susiję, nes įgūdžiai lavinami perimant toninį ir ritminį mokymosi turinį. E. Gordon vaikų muzikiniam lavinimui pateikia daug dainų ir skanduočių įvairiuose metruose ir dermėse. Dainos ir skanduotės sąmoningai pateiktos be teksto, norint vaikų dėmesį sutelkti į muzikos turinį. Šis repertuaras skirtas ankstyvojo amžiaus vaikų muzikiniam lavinimui, siekiant praturtinti jų muzikinį žodyną.

E. Gordono mokymosi lygmenų seka yra tokia:

 

Remdamasis ilgamečiais moksliniais tyrimais apie natūralią vaiko mokymosi progresiją, E. Gordon sukūrė nuoseklią vadovavimo vaiko muzikiniam ugdymui sistemą, suteikiančią tolesniam vaiko gyvenimui tvirtą muzikos supratimo ir vertinimo pagrindą.

Pasitikrinkite sukauptas žinias: Savikontrolės klausimai

Atlikite antrąją užduotį: 2 užduotis

Literatūra

3 tema. Prenatalinis muzikinis ugdymas