|
2.2.2. E. Gordono muzikinio ugdymo koncepcija
Amerikiečių pedagogas
ir psichologas E. Gordon sukūrė muzikos mokymosi
teoriją, kurioje kalbos mokymosi eigą pritaikė
muzikos mokymuisi. Muzikos mokymosi teorijos tikslas –
remiantis muzikinių gabumų tyrimų duomenimis
tobulinti kompetentingų muzikos mokytojų darbą,
skatinti tėvus jau nuo vaiko gimimo sudaryti palankesnes
sąlygas puoselėti jo muzikalumą.
E. Gordono teigimu, nė
vienas vaikas negimsta be intelekto, tad nė vienas vaikas
negimsta be mažiausių muzikinių gabumų.
Muzikiniai gabumai yra prigimties ir auklėjimo rezultatas:
šie abu veiksniai lemia individo muzikinius gabumus. Nors
paveldimumo vaidmuo yra visiškai neaiškus.
Vaikui gimus, be daugelio
kitų asmenybės savybių, atsiskleidžia ir
muzikiniai gabumai. Jie nesikeičia tol, kol vaikas nepatenka
į tinkamą muzikinę aplinką. Tik sukūrus
tinkamą muzikinę aplinką, tie gabumai ima
atsiskleisti, plėtotis, kol pasiekia prigimtų gabumų
lygį. Juo anksčiau vaikas patenka į turtingą
muzikinę aplinką, juo greičiau jo muzikiniai gabumai
pradeda tobulėti. Vaikui augant, aplinkos poveikis
mažėja. Iki devynerių metų vaiko muzikiniai
gabumai yra prigimties ir aplinkos veiksnių rezultatas. Juos
E. Gordon pavadino lavinamaisiais muzikiniais gabumais. Po
devynerių metų aplinka daro mažesnę
įtaką vaiko muzikiniams gabumams, todėl pastaruosius
mokslininkas pavadino stabiliaisiais. Muzikiniai gabumai
stabilizuojasi, o muzikiniai pasiekimai gali kisti, tačiau jie
visada priklausys nuo vaiko muzikinių gabumų.
Pastebėjęs, kad vaiko muzikinio lavinimo potencija yra
lanksti ir gali kisti nuo gimimo iki devynerių metų, E.
Gordon pabrėžia, kad šiuo amžiaus tarpsniu
vaiko muzikinių gabumų lavinimas priklauso nuo jo
muzikinės aplinkos namuose, t. y. kiek ir kokios muzikos
vaikas girdėjo, ar tėvai dainavo jam arba vienas kitam,
ar namuose buvo muzikuojama. Juk ir kalbinis vaiko ugdymas
priklauso nuo to, ar namuose buvo šnekama, ar tėvai
bendravo su vaiku. Jei vaikas per pirmuosius gyvenimo metus nebus
girdėjęs visos savo gimtosios kalbos įvairovės,
tai jo kalbinis žodynas bus labai menkas.
Tyrimai rodo, kad pirmieji dveji
vaiko gyvenimo metai yra esminiai bet kuriam mokymosi ir lavinimosi
tipui:
- kalbiniam,
- muzikiniam,
- socialiniam,
- emociniam,
- fiziniam
- klausymo, girdėjimo įgūdžių.
Per pirmuosius gyvenimo metus yra
padedami lavinimosi pagrindai.
E. Gordono teigimu, pagrindinis
ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra
audijavimas
. Jis muzikoje atitinka
mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip
pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audijacija
apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir
suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso.
Audijuoti negalima išmokti greitai. Šis gebėjimas
yra nuosekliai lavinamas ir jį lavinti reikėtų
pradėti kuo anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi
mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti.
Audijavimas kartais painiojamas
su vidiniu girdėjimu, gebėjimu pakartoti ir prisiminti.
Vaikai, nesuprasdami muzikos, gali mechaniškai ją
imituoti, lygiai taip, kaip nesuprantama kalba gali deklamuoti
eilėraštį. Nors audijavimas ir imitavimas yra
skirtingi procesai, tačiau jie abu labai svarbūs vaiko
muzikiniam lavinimui. Gebėjimas imituoti muziką yra
būtina audijavimo prielaida. Imitavimas taip pat svarbus
audijuojant, kaip ir atpažinimas imituojant. Vaikas gali
atpažinti dainą, bet nesugebėti jos pakartoti ir
audijuoti. Tačiau galėdamas audijuoti, jis neabejotinai
gebės ir atpažinti.
Mechaniškas muzikos
įsiminimas labai skiriasi nuo audiacinio. Kai vaikai bando
prisiminti muziką, jie galvoja apie tolesnę natą,
nesvarbu, ar jaučia tą muziką, ar ne. Muzikos
įsiminimas audijuojant apima skambėsiančių
darinių supratimą, nes toniniai dariniai siejami su
dermės pojūčiu, o ritminiai – su metro. Kitaip
tariant, būtinas išankstinis muzikos suvokimas, arba
muzikos pojūtis, kuris apima ir muzikinę
atmintį.
E. Gordono nuomone, muzikos ir
kalbos yra mokomasi tuo pačiu būdu. Tai panašūs
klausos procesai: informacija įeina per ausis, yra perdirbama
su klausos sistemos pagalba ir tuomet siunčiama į
smegenis, kur ji bus šifruojama. Ten smegenų
ląstelės ir smegenų struktūros sąveikauja,
ir jei vaikas girdi kalbą ar muziką, tie ryšiai
stabilizuojasi. Jei pirmaisiais gyvenimo metais vaikas negaus
pakankamai kalbinių ir muzikinių stimulų, tai jo
smegenyse neišsivystys pradinės struktūros, o tai
turės neigiamų padarinių tolesniam mokymuisi.
Vaikai kalbos mokosi tam tikrais
etapais:
Pritaikęs kalbos mokymo
principus, E. Gordon sukūrė nuoseklų planą,
kuris galėtų padėti mokytojams efektyviau mokyti
vaikus ir tai daryti natūraliu būdu, nes taip vaikai
iš esmės ir mokosi. E. Gordono teoriją sudaro trys
mokymosi etapai:
- įgūdžių lavinimas;
- toninis mokymas;
- ritminis mokymas.
Šie etapai tarp savęs
yra glaudžiai susiję, nes įgūdžiai
lavinami perimant toninį ir ritminį mokymosi turinį.
E. Gordon vaikų muzikiniam lavinimui pateikia daug dainų
ir skanduočių įvairiuose metruose ir dermėse.
Dainos ir skanduotės sąmoningai pateiktos be teksto,
norint vaikų dėmesį sutelkti į muzikos
turinį. Šis repertuaras skirtas ankstyvojo amžiaus
vaikų muzikiniam lavinimui, siekiant praturtinti jų
muzikinį žodyną.
E. Gordono mokymosi lygmenų
seka yra tokia:
Remdamasis ilgamečiais
moksliniais tyrimais apie natūralią vaiko mokymosi
progresiją, E. Gordon sukūrė nuoseklią
vadovavimo vaiko muzikiniam ugdymui sistemą,
suteikiančią tolesniam vaiko gyvenimui tvirtą
muzikos supratimo ir vertinimo pagrindą.
Pasitikrinkite sukauptas
žinias: Savikontrolės klausimai
Atlikite antrąją
užduotį: 2
užduotis
Literatūra
3 tema.
Prenatalinis muzikinis ugdymas
| |