1.2.2. Ankstyvasis muzikinis ugdymas Lietuvos darželiuoseŠimtmečius ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reikalai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse buvo palikti šeimai. Tačiau suintensyvėjusi pramoninė gamyba pakeitė žmonių gyvenimą: gamyboje užimtiems tėvams kilo vaikų priežiūros poreikis. Atsirado būtinybė kurti ikimokyklines įstaigas, kurios gimdytojų darbo metu bent iš dalies atliktų šeimos funkcijas vaikams. Pirmasis vaikų darželis Lietuvoje įkurtas 1847 m. Klaipėdoje. Manoma, kad šios įstaigos uostamiestyje pirmiausia atsirado neatsitiktinai: čia išaugo nemažai pramonės įmonių, išsiplėtė uostas, suaktyvėjo prekyba. Tad padidėjęs gyventojų užimtumas gamyboje suaktyvino visuomeninių ikimokyklinių įstaigų poreikį. Didžiojoje Lietuvoje pirmasis vaikų darželis atidarytas 1915 m. Kretingoje. Šis bei vėliau atsidarę darželiai dirbo pagal F. Froebeliometodiką. Froebelis siekė, kad visi vaikai būtų rengiami mokyklai ikimokyklinėse institucijose, numatė konkrečias įvairiapusės, sistemingos, nereglamentuotos vaiko veiklos, auklėjimo bei mokymo priemones. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę visuomenė ieškojo naujų būdų vaikų būčiai gerinti. Tačiau pradžioje vaikų darželiai kūrėsi gana vangiai, nes įtakos turėjo susiformavusi visuomenės nuomonė, jog ikimokyklinio auklėjimo funkcijos išskirtinai priklauso tik šeimai. Pedagoginėje spaudoje rašoma: „Tėvai ne vien tik turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, bet toji teisė ir pareiga vien tik tėvams tepriklauso“. Vaikų likimu pradėjo rūpintis įvairios draugijos ir organizacijos. Plito visuomeninio ikimokyklinio ugdymo idėjos. Šių ugdymo institucijų veiklą buvo siekiama grįsti pedagogikos teorija. Domėtasi užsienio, ypač Vakarų Europos, mokslo laimėjimais. Išsamiau buvo studijuojamos įvairios pedagoginės srovės bei kryptys, pasaulyje išgarsėjusios ikimokyklinio ugdymo sistemos (F. Froebelio, M. Montessori, O. Decroli). Pamažu darželis įgijo visuomenės pripažinimą ir pasitikėjimą. Praktiškai darželiuose buvo ugdoma įvairia veikla, siekta ją individualizuoti, diferencijuoti bei integruoti. Ryškėjo savita ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sistema, kuri buvo vadinama „mišriąja“, „natūraliąja“. Vaikai buvo auklėjami gėrio, grožio, tautiškumo dvasia. Reikšmingą vaidmenį apibrėžiant svarbiausias vaikų ugdymo kryptis suvaidino prof. V.Gučo parengta knyga „Vaikų darželio pedagogika“ – tautinio vaikų darželio teorinis pagrindas. O. Norušytės knygoje „Priešmokykliniai metai vaikų darželyje“ daug dėmesio skiriama religiniam, tautiniam ir muzikiniam vaikų ugdymui. Akcentuojamos tos pačios pagrindinės muzikinės vaikų veiklos formos ir rūšys kaip ir dabartiniame darželyje. Tai muzikos pamokėlės, šventės ir pramogos, muzika įvairioje vaiko veikloje bei dainavimas, ritmika, grojimas ir kūryba. Muzikinis ugdymas vaikų darželiuose vykdavo reguliariai. Tačiau iki 1940 metų vaikų darželiai buvo steigiami tik miestuose. Kaimo vaikai ir toliau buvo auklėjami šeimoje, ir jų muzikinis ugdymas priklausė nuo šeimos muzikinės aplinkos. Tačiau, kaip rodo rašytiniai šaltiniai, mažamečiai nebuvo per daug nuskriausti muzikinio auklėjimo požiūriu, nes šeimose buvo stiprios muzikavimo tradicijos, daug dainuojama. Pokario metais ikimokyklinio ugdymo sistema pradėta kurti iš naujo. Ikimokyklinės įstaigos tapo pirmąja švietimo sistemos grandimi, išlaikoma valstybės. Pokariu svarbus buvo kiekvieno žmogaus indėlis atkuriant karo suirutės sugriautą šalies ūkį ir ekonomiką. Taigi nebuvo galimybės vaiką auklėti šeimoje, todėl išaugo ikimokyklinių įstaigų poreikis. Pradėta masiškai steigti lopšelius darželius. Visos ikimokyklinės įstaigos dirbo pagal vieną tipinę programą. Ikireforminiame darželyje vaikai buvo paklusnūs suaugusiųjų nuorodų ir užduočių vykdytojai, vyravo griežtos struktūros „akademinė pamokėlė“, kuriai vadovavo auklėtoja. Muzikos pamokėles vesdavo muzikos pedagogės. Šiose pamokėlėse, šalia kitų tautų muzikos kūrinių, buvo dainuojamos lietuvių liaudies dainos, šokami rateliai, žaidžiami liaudies žaidimai. Muzikinio ugdymo programos buvo nuolat tobulinamos. Jose konkrečiai suformuluoti muzikinio lavinimo ir auklėjimo uždaviniai, nuosekliai išdėstyta mokymo medžiaga visam vaiko buvimo darželyje laikotarpiui, atnaujinta muzikinio auklėjimo metodika, repertuaras papildytas tautinės muzikos kūriniais. Pastaraisiais metais, diegiant švietimo reformos uždavinius, muzikinio ugdymo turinyje dominuoja lietuvių liaudies muzika. Pasitikrinkite sukauptas žinias: Savikontrolės klausimai Atlikite pirmąją užduotį: 1 užduotis 2 tema. Ankstyvojo muzikinio ugdymo teorijų raida |