1

8. Džiuzepė Verdi: Aš rašau muziką žmonėms, o ne kritikams

(Giuseppe Verdi ) (1813–1901)

Džiuzepė Verdi

Dž. Verdi išgarsino operos (26). Sėkmę lėmė kūrybos liaudiškumas, gražios vokalinės partijos, taiklios veikėjų muzikinės charakteristikos.

Dž. Verdi savo kūryboje tęsė pirmtakų – Dž. Rosinio, V. Belinio – tradicijas, rėmėsi liaudies dainomis, buitiniais žanrais (žr. 6 t.). Pats dalyvaudavo statant operą, bendradarbiaudavo su dirigentais, mokydavo dainininkus jų partijų.

Opera yra opera, o simfonija – simfonija. Balsas ir melodija man visada bus svarbiausia, – sakė jis.

Svarbiausi gyvenimo faktai

Gimė 1813 m. netoli Buseto miestelio. Jo tėvas buvo neturtingas smuklininkas, motina – verpėja. Septynerių metų jis pradėjo mokytis muzikos pas bažnyčios vargonininką Baistrokį. Pastebėjęs berniuko gabumus, Buseto miestelio filharmonijos vadovas Barecis sudarė jam sąlygas mokytis pas dirigentą, kompozitorių F. Provezį.

Paminklas Dž. Verdi gimtajame Busete

Dž. Verdi, 1845 m.

V. Urmanavičiūtė-Urmana operoje „Don Karlas“

Verdi svajojo išvykti į Milaną mokytis konservatorijoje. Bareci ir Provezi išrūpino jam stipendiją. Tačiau į konservatoriją jo nepriėmė – esą Verdi nepakankamai gabus. Jaunuolis nenusiminė ir privačiai mokėsi pas operų kompozitorių ir dirigentą „La Scaloje“ − V. Lavinją. Per metus įgijęs kompozicijos žinių ir išstudijavęs klasikų kūrybą, jis pradėjo kurti operas.

1836 m. kompozitorius vedė Barecio dukterį ir po dvejų metų su dviem vaikais bei pirmosios operos „Oberto“ partitūra išvyko į Milaną. 1839 m. „La Scala“ teatre įvyko šios operos premjera, sulaukusi didelės sėkmės. Nors tuo metu kompozitorių ištinka asmeninė tragedija – miršta du vaikai ir jaunutė žmona, jis kuria ypač intensyviai − per šešerius metus parašo 10 operų herojine, išsilaisvinimo tema bei pasaulinės literatūros klasikų Šilerio, Šekspyro, Hugo siužetais („Nabukas“, „Orleano mergelė“, „Makbetas“ ir kt.). Tuos metus vadina „galeros vergo metais“.

Dž. Verdi. Opera „Nabukas“: Vergų choras

Šeštajame−septintajame dešimtmečiais parašė geriausias savo operas „Rigoletas“, „Trubadūras“, „Traviata“. Dviejų pirmųjų premjeros turėjo milžinišką pasisekimą. Ta proga savo Villa Sant-Agata, kur gyveno per 50 metų, sode jis pasodino tris medžius: plataną – „Rigoleto“, ąžuolą – „Trubadūro“ o gluosnį – „Traviatos“ premjeroms pažymėti.

Kompozitorius ir toliau intensyviai kuria, jo vardas išgarsėja užsienyje. Jis nuolat keliauja, įvairiose šalyse stato savo operas. Tai „Sicilijos mišparai“, „Simonas Bokanegra“, „Kaukių balius“, „Don Karlas“ (tai viena giliausių ir meistriškiausių jo operų) ir kitos.

Dž. Verdi konservatorija Milane

Operos „Kaukių balius“ afiša

Aida (V. Urmanavičiūtė-Urmana Milano La Scala teatre)

Per dešimtmetį vien Italijoje įvyksta devyniolikos naujų kompozitoriaus operų premjeros, tačiau po „Kaukių baliaus“ uždraudimo šioje šalyje net 28-erius metus neįvyksta nė viena premjera. Niekur kitur kūrėjas nepatyrė tiek persekiojimų ir trukdžių, kaip savo gimtojoje Italijoje. Nauji kompozitoriaus darbai rodomi užsienyje: Sankt Peterburge, Paryžiuje ir Kaire...

Gyvendamas Sant-Agatoje, Verdi sukūrė „Aidą“, kurios premjera įvyko Kaire 1871 m. Po „Aidos“ apie 15 metų kompozitorius operų neberašė, tačiau sukūrė nuostabųjį „Requiem“ (1874 m.). Paskutiniųjų metų darbai – dramatinė opera „Otelas“ (1887) ir komiška „Falstafas“ (1892). Po „Falstafo“ Verdi gyveno dar 8 metus, dirbo visuomeninį darbą – Milane įkūrė namus pagyvenusiems teatralams, ligoninę.

Mirė 1901 m. sausio 27 d. Sant-Agatoje.

Dž. Verdi įkurti namai pagyvenusiems teatralams Milane

Džiuzepės Verdi kūryba

Ji yra glaudžiai susijusi su Italijos istorija (žr. 4 t. skait.).

„Traviata“ (1853)

4 veiksmų opera „Traviata“ („Puolusi moteris“) yra labai populiari Lietuvoje, nuo jos pastatymo 1920 m. gruodžio 31-ąją prasidėjo mūsų šalies muzikinio teatro istorija. 81 metus rodyta Naujųjų metų išvakarėse ji žymėjo profesinio teatro gimimo dieną.

Dž. Verdi, pasirinkdamas A. Diuma – sūnaus pjesę „Dama su kamelijomis“, (libretas − F. Piavė), labai rizikavo. Pirmą kartą į sceną buvo perkelta šiuolaikinė istorija.

Po premjeros kompozitorius rašė: Vakar vakare „Traviata“ žlugo. Mano ar dainininkų kaltė?..

Po metų ši šiandien viena populiariausių Dž. Verdi operų buvo parodyta su nedideliais pakeitimais: opera buvo „pasendinta“, jos veiksmą autorius perkėlė į XVIII amžių, o šiuolaikiniai kostiumai pakeisti senoviniais. „Traviatą“ atliko puikūs dainininkai, ir ji buvo rodoma itin sėkmingai.

Tai viena pirmųjų lyrinių-psichologinių operų pasaulinėje literatūroje. Kompozitorius labai subtiliai atskleidžia pagrindinės veikėjos charakterio virsmą.

Operos muzika grindžiama buitinių dainų intonacijomis ir šokių (ypač valso) ritmais.

1 veiksmas, Užstalės daina

2 veiksmas, Žoržo Žermono arija „Palikai tėvų namus“

Dž. Verdi. „Traviata“. 1 veiksmas: Užstalės daina

Dž. Verdi. Opera „Traviata“. 2 veiksmas, 1 paveikslas: Žoržo Žermono arija „Palikai tėvų namus“

Pagrindiniai veikėjai: Violeta (sopranas), Alfredas (tenoras), Žoržas Žermonas, Alfredo tėvas (baritonas).

Scena iš operos „Traviata“

„Aida“ (žr. 6 t.)

„Aidą“ Egipto valdžia užsakė Kairo operos teatro ir Sueco kanalo atidarymo proga. Operos siužetas pagrįstas senovine egiptietiška legenda apie ilgametę Egipto faraonų kovą su Etiopija. Jo autorius – prancūzų egiptologas O. Mariettas – bėjus (titulą „bėjus“ už nuopelnus mokslininkui suteikė Egipto valdžia), šią legendą pats iššifravęs iš papiruso. Pagal tyrinėtojo piešinius buvo kuriamos ir dekoracijos bei kostiumai. Pats kompozitorius nuosekliai tyrinėjo egiptiečių istoriją, meną, gamtą, parašė daugelio scenų dialogus. Libretą sukūrė A. Gislanconi.

Operos muzika pasižymi egzotišku rytietišku koloritu. Tai pasiekiama netradicinėmis dermėmis ir originalia instrumentuote.

Keturių veiksmų operoje asmeninė herojų drama vystosi spalvingame puošnių eisenų ir šokių fone.

Pagrindiniai veikėjai: vergė Aida (sopranas), rūmų sargybos vadas Radamesas (tenoras), Egipto faraono dukra Amneris (mecosopranas).

Operoje priešpriešinamas žynių žiaurumas ir Aidos dvasios grožis bei stiprybė.

Antrojo veiksmo antrasis paveikslas – viena didžiausių ir sudėtingiausių masinių scenų operos literatūroje. Joje dalyvauja keletas didelių chorų, baletas, scenoje groja pučiamųjų orkestras. Nusižiūrėjęs Senovės Egipto instrumentus, šiai scenai Dž. Verdi užsakė pagaminti šešis tiesius trimitus.

2 veiksmas. Finalinė scena. Triumfo maršas

Dž. Verdi. Opera „Aida“. 2 veiksmas. Finalinė scena: Triumfo maršas

Tapęs labai populiarus, Verdi sulaukė pasiūlymo pastatyti operos rūmus, kur būtų statomi tik jo kūriniai. Kompozitorius atsisakė. Jis visą gyvenimą save laikė paprastu žmogumi, kaimiečiu. Aš rašau muziką žmonėms, o ne kritikams, – sakė kompozitorius.

Aida (V. Urmanavičiūtė-Urmana Milano La Scala teatre)

Klausimai ir užduotys

Sugrupuokite:

1. „Rigoletas“

1871 m.

A. Gislanconi

1. A. Diuma „Dama su kamelijomis“

Violeta

Alfredas

2. „Traviata“

1853 m.

F. Piavė

2. V. Hugo „Karalius linksminasi“

Aida

Radamesas

3. „Aida“

1851 m.

F. Piavė

3. Egipto legenda

Džilda

Hercogas

Lentelę Word formate galite atsisiųsti čia

__________________________________________________________

Skaitiniai

Juokdario drama

Operos „Rigoletas“ siužetas

I veiksmas, I paveikslas

Puota Mantujos hercogo dvare. Hercogas meilinasi grafienei Čeprano; Rigoletas patarinėja jam, kaip atsikratyti jos vyru. Grafas Čepranas griebiasi špagos, tačiau... Rigoletui bus galima atkeršyti geriau: jis turįs meilužę, kurią slepia nuošaliame namelyje. Dvariškiai prieš įžūlų ir niekinamą juokdarį rengia sąmokslą.

Grafas Monteronė, kurio dukterį suvedžiojo hercogas, apkaltina jį nedorovingumu. Už hercogą pasišauna atsakyti Rigoletas: jis tyčiojasi iš vargšo tėvo. Monteronė prakeikia juos abu. Juokdarį prislegia grafo prakeikimas – ar tik nebus jis peržengęs ribos, besityčiodamas iš nekenčiamų dvariškių?

II paveikslas

Apimtas nerimo Rigoletas grįžta namo. Sutiktas samdomas žudikas Sparafučilė siūlo jam savo paslaugas – prireikus Rigoletas kreipsis į jį.

Su begaline meile, švelnumu ir rūpesčiu Rigoletas kalbasi su Džilda. Likusi viena ji svajoja apie bažnyčioje matytą jaunuolį. Tarnaitės Džovanos slapta įleistas hercogas sakosi esąs studentas, kalba Džildai apie amžiną meilę. Ji patiki jo jausmo tikrumu.

Pasigirdęs triukšmas nutraukia jų pasimatymą. Netikėtai grįžtąs Rigoletas sutinka kaukėtus dvariškius, kurie sakosi einą pagrobti Čeprano žmonos. Prie jų prisidėjusiam Rigoletui jie užriša akis ir, įsibrovę į namelį, pagrobia dukterį.

Hercogas pasipiktinęs dėl Džildos pagrobimo. Tik dvariškiams papasakojus, kad jie, paties juokdario padedami, pagrobė jo „meilužę“ ir atgabeno į rūmus, hercogas supranta, kad tai Džilda ir skuba pas ją.

Rigoletas maldavimais ir grasinimais prašo grąžinti jam dukterį.

Pasirodo Džilda. Dvariškiai neišdrįsta pasipriešinti Rigoleto reikalavimui palikti juos vienus. Palaužtas tėvas išklauso dukters pasakojimą ir prisiekia keršyti. Jo pasiryžimą sustiprina mirčiai vedamo Monteronės pasirodymas.

III veiksmas

Gūdi naktis, Sparafučilės buveinė: Rigoletas paprašo žudiko paslaugos.

Kad duktė įsitikintų hercogo begėdiškumu, Rigoletas rodo jai, kaip jos mylimasis meilinasi Sparafučilės seseriai Magdalenai, ir liepia jai vykti į Veroną, o pats lieka laukti keršto.

Tačiau hercogo apžavėta Madalena prikalbina brolį nužudyti pirmąjį, audringą naktį pasibeldusį į duris. Nugirdusi pokalbį, Džilda ryžtasi aukai.

Triumfuoja Rigoletas, gavęs maišą su lavonu. Siaubas sukausto juokdarį, išgirdus hercogo dainelės nuotrupą – kieno tada lavonas prie jo kojų? Tai Džilda. Monteronės prakeikimas išsipildė.

Opera „Rigoletas“ parašyta pagal V. Hugo dramą „Karalius linksminasi“. Libretą sukūrė ilgametis

Dž. Verdi bendradarbis F. Piavė. Kompozitorius „Rigoleto“ libretą laikė pačiu geriausiu iš visų jo operų.

Operos partitūra buvo sukurta per keturiasdešimt dienų. Premjera įvyko 1851 m. Venecijoje ir sulaukė didžiulio pasisekimo. O Paryžiuje ji sukėlė politinę manifestaciją ir buvo uždrausta.

„Rigoleto“ veiksmas grindžiamas ryškiais kontrastais. Juokdario – mylinčio tėvo – paveikslas supriešinamas su ištvirkusiu karaliumi su visa svita. Svarbiausia figūra – kuprotas neūžauga, tačiau neeilinio proto ir sielos grožio juokdarys Rigoletas (baritonas).