9. F. Liszto „Vengrų rapsodijos“, etiudai ir simfoniniai opusai

   F. Listo „Vengrų rapsodijos“ (19) – tai fantazijos Vengrijos romų (čigonų) melodijų temomis. Tai tartum kontrastingų varijuojamų temų vėrinys. Kiekviena rapsodija paprastai pradedama lėta įžanga – rečitatyvu, paskui − šokio ar maršo pobūdžio muzika, kaitaliojama su lyriniais epizodais. Išradingai panaudodamas tam tikras specifines fortepijoninės technikos priemones (repeticiją, šuolius, įvairiausius arpedžio, figūracijas), kompozitorius išgauna vengrų liaudies instrumentus (cimbolus, būgną, styginius) primenantį skambėjimą. Dažnai pastebimas tolygus tempo ir dinamikos augimas, – tai būdingas vengrų liaudies muzikos bruožas.

    Itin populiari ir išraiškinga yra Antroji vengrų rapsodija. Ji prasideda lėta rečitatyvine įžanga. Po jos eina ryški lėta vengrų dainos melodija, tarytum ją griežtų smuikas žemame registre:   

 Netrukus galime atpažinti grakštų vengrišką šokį, kur imituojami cimbolai:

Po reikšmingos pauzės prasideda antroji rapsodijos dalis – džiugi liaudies šventė. Skamba jau iš I dalies pažįstama šokio tema, kuri įvairiausiais būdais varijuojama. Greitėja tempas, įsilinksminama vis labiau, kompozitorius demonstruoja sudėtingiausius virtuozinės technikos elementus. Po ryškios kulminacijos – trumpas atokvėpis, ir vėl prasideda temperamentingas šokis. Rapsodija baigiama veržliais oktavų pasažais, ryžtingų akordų kadencija.

F. Listas. Vengrų rapsodija Nr. 2

 SIMFONINĖ KŪRYBA

   13 simfoninių poemų („Preliudai“, „Orfėjas“, „Prometėjas“, „Hamletas“, „Mazepa“), 2 simfonijos („Faustas“ ir „Dantės“), du koncertai fortepijonui, „Mirties šokis“ fortepijonui su orkestru – jų temos iš literatūros ir mitologijos lėmė labai glaudų muzikos ir literatūros ryšį ir išreiškė romantikams būdingą menų sintezės idėją.

F. Listo simfoninėse poemose ryškiausiai atsiskleidžia jo programiškumo samprata. Jo tikslas − ne detaliai, iliustratyviai perpasakoti siužetą, o iškelti pagrindinę mintį, idėją. Jam buvo svarbu ne asmeniniai išgyvenimai, o esminiai, žmoniją nuolat kamuojantys klausimai: gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Todėl F. Listas sąmoningai siekė ryšių tarp atskirų meno rūšių: tarp muzikos ir poezijos, muzikos ir dailės. Neatsitiktinai savo kūrinių siužetams jis pasirinkdavo žymius literatūros veikalus, tapybos, skulptūros darbus. Pavyzdžiui, Listo „Hunų mūšis“ siejamas su freskomis, „Mazepa“ – su poema, „Hamletas“ – su Šekspyro tragedija, „Prometėjas“ – su mitu, „Orfėją“ įkvėpė Luvre matyta etruskų vaza su dainuojančio Orfėjo piešiniu ir pan.

   Simfoninė poema – naujas žanras. Tai vienos dalies (vientisas) kūrinys, parašytas gan laisvai traktuojant sonatos formą. Būtent simfoninėse poemose F. Listas, vystydamas muzikinę medžiagą, panaudoja savo atrastą monotematizmo principą, kai visos kūrinio temos išauga iš vienos intonacinės ląstelės.

    Vienas ryškiausių tokio pobūdžio kūrinių – simfoninė poema „PRELIUDAI“, įkvėpta poeto A. Lamartino poezijos. Tai I dalies kūrinys, kurį vienija vieno trijų natų motyvo transformavimas, išreiškiantis įvairias būsenas (ryžtingumą, lyriškumą, audringumą, jausmingumą).

Simfoninė poema parašyta išlaikant bendriausias sonatos formos struktūrines dalis su įžanga, repriza ir įvairiais variaciškai išplėtotais epizodais. Tematinį kūrinio pagrindą sudaro įžangoje nuskambantis trumpas, raiškus trijų garsų motyvas:

Jį meistriškai plėtodamas ir vystydamas, kompozitorius sukuria daugybę kontrastingų, bet tarpusavyje susijusių, ir iš to paties branduolio išaugusių, epizodų.

F. Listas. Simfoninė poema „Preliudai“

   Klausimai ir užduotys                                                 

1. Kas yra rapsodija?

2. Kokias temas F. Listas naudojo rapsodijose? Apibūdinkite jų charakterius, išraiškos priemones.

3. Išvardinkite ir paaiškinkite F. Listui būdingas specifines fortepijoninės technikos priemones. Atraskite jas klausydami Transcendentinio etiudo nr.10 f-moll.

4. Kokius žinote F. Listo simfoninės muzikos žanrus?

5. Papasakokite apie monotematizmą.

_______________________________________________________

Skaitiniai