8. F. Liszto gyvenimo ir kūrybos apžvalga, fortepijoninė muzika: transkripcijos

Ferencas Listas

FERENCAS LISTAS

(FERENC LISZT, 1811–1886)

   Vengrų tautos kompozitorius, pianistas virtuozas, dirigentas, kritikas, visuomenininkas. Gimė Vengrijoje kunigaikščių Esterhazių dvare, kur tarnavo jo tėvas, pažinojęs J. Haidną.

Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, todėl gimtąją vengrų kalbą gerai išmoko tik suaugęs.

Devynerių jau koncertavo, mokėsi skambinti fortepijonu pas garsųjį Karlą Černy ir Antonio Saljerį. 11 metų koncertavo Vienoje, kur Bethovenas įvertino jo talentą ir viešai pabučiavo berniuką.

1823 m. nebuvo priimtas į Paryžiaus konservatoriją kaip svetimšalis, todėl mokėsi privačiai.

   Paryžiuje prasidėjo draugystė su rašytojais ir dailininkais H. Hugo, O. Balzaku, A. Diuma, H. Heine, E. Delakrua, susipažino su muzikais N. Paganiniu, H. Berliozu, F. Šopenu, Dž. Rosiniu ir kitais.

1831 m. pirmą kartą išgirstas N. Paganinio smuikavimas paskatino siekti pianizmo meistriškumo. Sužavėtas jo Kaprisų smuikui solo, 6 iš jų pritaikė fortepijonui. Tai pirmosios F. Listo transkripcijos, kurios vėliau sudarė nemažą jo fortepijoninės kūrybos dalį.

    Nuo 1835 m. prasidėjo F. Listo kelionių metai. 1835–1836 m. jis apsistojo Šveicarijoje. Pakerėtas šio krašto gamtos, parašė muzikinio dienoraščio „Klajonių metai“ I-ąją dalį „Šveicarija“ („Prie Valenštadto ežero“, „Ženevos varpai“, „Obermano slėnis“).

1837–1838 m. keliavo po Italiją (Milanas, Venecija, Florencija, Roma), sužavėtas italų meno parašė „Tris Petrarkos sonetus“, „Mąstytoją“ pagal Mikelandželo skulptūrą, sonatą-fantaziją „Perskaičius Dantę“. Šie kūriniai sudarė „Klajonių metų“ II dalį „Italija“.

Kelerius metus F. Listas intensyviai koncertavo beveik visoje Europoje ir jo kaip pianisto karjera pasiekė apogėjų. Jo atvykimas į gimtąją Vengriją tapdavo nacionaline švente. 1840 m. Budapešte jam įteiktas garbės kalavijas.

Tačiau 1847 m. F. Listas nelauktai atsisakė virtuozo karjeros. Nutaręs daugiau laiko skirti kompozicijai ir pedagoginiam darbui, jis apsigyveno Vokietijoje, tapo Veimaro rūmų kapelmeisteriu. Čia dirigavo, statė operas, be atlygio mokė iš daugelio šalių atvykusius muzikus, rašė muzikos kritikos straipsnius. 1861 m. įkūrė „Vokietijos muzikinę draugiją“. Nežiūrint gausios įvairiapusės veiklos, Veimare sukūrė labai daug kūrinių. Daugiausia – simfoninės muzikos: 2 simfonijos – „Faustas“ ir „Dantė“, 12 simfoninių poemų, du koncertai fortepijonui (Es-dur ir A-dur). Fortepijonui sukūrė vieną monumentaliausių XIX a. sonatų – Sonatą h-moll, „Mirties šokį“, Transcendentinius etiudus ir kt.

Ferencas Listas

    1861 m. F. Listas išvyko į Romą ir buvo įšventintas į vienuolius. Tuo metu rašė daug religinių kūrinių – oratorijų, mišių ir kt. Pasirodė ir populiarūs etiudai „Miško ošimas“, „Nykštukų eisena“, „Ispaniška rapsodija“ ir kt.   

   Paskutiniuosius gyvenimo metus F. Listas praleido Veimare, iš kur dažnai vykdavo į Romą ir Budapeštą. 1875 m. Pešte, atidarius Muzikos akademiją, F. Listas tapo jos prezidentu ir dėstytoju (po mirties Budapešto Muzikos akademijai suteiktas F. Listo vardas). Jį lydėjo šlovė, jam suteikti įvairiausi garbės vardai ir regalijos. Kompozitorius vėl koncertavo, dažnai lankė įvairius Europos miestus, dalyvaudavo savo kūrinių premjerose. Kūrybinės energijos jam netrūko iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. F. Listas pabaigė „Klajonių metų“ III-iąją dalį, pagrįstą gyvenimo Romoje įspūdžiais, sukūrė II ir III „Mefisto valsus“, „Mefisto polką“, paskutiniąsias (16–19) Vengriškas rapsodijas, 13-tą simfoninę poemą. Kai kuriuose kūriniuose (pvz., „Pilkasis debesys“, „Gedulingoji gondola“) pastebimos stilistinės naujovės, impresionizmo bruožai.

    Paskutinį kartą publikai F. Listas pasirodė Liuksemburge 12 dienų prieš mirtį. Mirė 1886 m. liepos 31 dieną Bairoite, kur dukters Kozimos Vagner prašymu jau sirguliuodamas buvo nuvykęs į R. Vagnerio operos premjerą. Palaidotas bendrose Bairoito kapinėse.

Ferencas Listas

 Svarbiausi F. Listo muzikinės kūrybos ir veiklos bruožai:

• F. Listo muzika turi ryškų tautinį pagrindą, joje girdėti aštrūs vengrų bei Vengrijos čigonų dainų ir šokių ritmai, charakteringi motyvai, miesto muzikai būdinga „vengrų gama“ (su dviem padidintom sekundom tarp III–IV ir VI–VII laipsnių) bei instrumentų (cimbolų, smuiko) grojimo imitavimas.

• Kaip ir kitų romantikų, daugelis F. Listo kūrinių yra programiniai. Tačiau kompozitorius nesistengė juose detaliai atkurti kokio nors siužeto, kaip, pvz., darė H. Berliozas, o perteikė jį apibendrintai, iškeldamas svarbiausias idėjas.

• F. Listas sukūrė naujus žanrus – simfoninę poemą ir rapsodiją. Simfoninėje poemoje paties sugalvotą monotematizmo principą F. Listas taikė ir kitiems kūriniams (pvz., sonatai, koncertui).

• Listas – vienas geriausių visų laikų pianistų virtuozų, atskleidęs naujas fortepijono išraiškos ir technikos galimybes (galingi akordai visuose registruose, pasažai, kantilena, tembriniai efektai, primenantys orkestro grojimą).

• F. Listas – vienas iš geranoriškiausių ir tolerantiškiausių XIX a. menininkų. Savo įvairia muzikine veikla (pianisto, dirigento, pedagogo, kritiko) jis visą gyvenimą rėmė, aukštino, propagavo visa, kas muzikoje vertinga, pažangu ir nauja.

 Fortepijoninė muzika  

 Kūrinius fortepijonui F. Listas rašė visą gyvenimą. Jų yra daugiau nei 500:

„Ispaniška rapsodija“,

„Didieji etiudai pagal N. Paganini“ (6),

„Aukščiausio meistriškumo (transcendentiniai) etiudai“ (12),

„Koncertiniai etiudai“ (5),

2 koncertai fortepijonui su orkestru (Es-dur, A-dur),

„Mirties šokis“ fortepijonui su orkestru,

dvi sonatos (viena jų − garsioji h-moll),

3 „Klajonių metų“ sąsiuviniai,

Fantazija ir fuga Bacho variacijos tema,

noktiurnai, kitos pjesės (valsai, galopai, čardašai, maršai),

daug Šuberto, Bethoveno, Šumano, Vagnerio, Berliozo, Bacho, Šopeno kūrinių transkripcijų, parafrazių Mocarto ir Verdžio operų temomis. 

Listas / Šubertas. „Margarita prie ratelio“ (transkripcija f-nui, atl. Mūza Rubackytė)

         Listas / Šubertas. „Girių karalius“  (transkripcija f-nui, atl. Mūza Rubackytė)

                                                 Listas / Paganinis. Etiudas nr. 3 „La campanella“ (transkripcija f-nui, atl. Donatella Failoni)

      Kūriniuose fortepijonui galime atsekti F. Listo meninį mąstymą, pastebėti jo kaip pianisto virtuozo individualybę ir neprilygstamumą. Amžininkų atsiminimuose F. Listas iškyla kaip vienas didžiausių tų laikų atlikėjų, prisiekęs fortepijono muzikoje pasiekti smuikininko Paganinio meistriškumą. Neatsitiktinai jis kūrė ir atlikdavo itin sudėtingas L. van Bethoveno, H. Berliozo simfonijų, R.Vagnerio operų transkripcijas. Kartu būdavo pastebimas ir subtilus, poetiškas lyrinių kūrinių interpretavimas.Virtuoziniai elementai visuomet buvo prasmingi. Todėl jo etiudai iš nuobodžių pratimų technikai lavinti arba paviršutiniškų virtuozinių pjesių virto meniškai brandžiais koncertiniais kūriniais. F. Listas mėgo sodrų dainingą toną, žemesnius fortepijono registrus, pasažus oktavomis, decimomis, staigius šuolius, tirštą harmoniją ir ypač sudėtingas daugiasluoksnes faktūras. Kai jis skambindavo fortepijonu, tai dažnai skambėdavo tarsi orkestras.

   F. Listas buvo puikus improvizatorius. Šis jo pomėgis atsiskleidžia transkripcijose ir parafrazėse. Įvairūs perdirbimai, o ypač improvizacijos populiarių operų temomis, buvo madingi XIX a. fortepijoninėje literatūroje ir sudarydavo tiesiog privalomą saloninių koncertų dalį. Bet F. Listui rūpėjo ne virtuoziškai varijuoti žinomo kūrinio temas, o pagauti muzikos esmę, minties gilumą. Todėl transkripcijos ir parafrazės sudaro gan didelę ir įdomią F. Listo kūrybos dalį.

Transkripcija – fortepijonui pritaikyti kitų kompozitorių simfoniniai, vokaliniai kūriniai.

Parafrazė – laisva, virtuoziška fantazija-variacija kito kompozitoriaus kūrinio temomis.

Rapsodija – instrumentinis žanras, kuriam būdingas liaudies melodijų laisvas plėtojimas.

   Klausimai ir užduotys                                                 

1. Atraskite tekste 3–4 svarbiausius Listo biografijos etapus (periodus), kurie buvo reikšmingi jo įvairiapusei muzikinei veiklai?

2. Tekste atraskite paminėtus Listo kūrybos žanrus, sugrupuokite juos, apibendrinkite.

3. Kas turėjo didžiausią įtaką Listo kūrybai?

4. Kas siejo Listą ir Paganinį?

5. Parašykite rašinėlį „Listas prie fortepijono“. Naudokitės tekstu bei Listo portretais. Laisvai bei kūrybingai interpretuokite.

6. Pasiklausę įrašų palyginkite Šuberto dainas „Margarita prie ratelio“ bei „Girių karalius“ ir Listo parašytas šių dainų transkripcijas. Kokiomis muzikinėmis priemonėmis Listas kuria Šuberto dainų herojų charakteristikas? Padiskutuokite apie pianistės Mūzos Rubackytės interpretacijas.

_______________________________________________________

F. Listas

Skaitiniai

    F. Listas buvo garbinamas kaip šiuolaikinės populiariosios muzikos žvaigždė. Jis pirmasis pradėjo rengti solinius koncertus – „muzikinius monologus“ (anksčiau jie būdavo mišrūs), kuriuos užbaigdavo įspūdingais virtuoziniais triukais. Moterys veržte verždavosi prie jo. Per turnė Listą nešiodavo gatvėmis, o jis svaidydavo miniai auksines monetas.