4. R. Schumanno fortepijoninė muzika

Robertas Šumanas

ROBERTAS ŠUMANAS

(ROBERT SCHUMANN, 1810–1856)

Robertas Šumanas – vokiečių kompozitorius, dirigentas, pianistas, muzikos kritikas. Savo gyvenimo kelią rinkosi tarp teisininko ir pianisto. Vedė savo mokytojo dukrą Klarą Vyk, kuri buvo jo gyvenimo, kūrybos mūza ir daugelio kūrinių įkvėpėja bei atlikėja.

*Klara Vyk buvo puiki pianistė, kompozitorė, kitų kompozitorių rėmėja, turėjo aštuonis vaikus. Būdama devynerių, pirmą kartą koncertavo Leipcige ir buvo pripažinta vunderkinde, paskui koncertuodama apkeliavo Europą ir pelnė pripažinimą. Yra parašiusi Koncertą fortepijonui, fortepijoninį trio, daug pjesių ir keletą dainų rinkinių.

R. Šumanas norėjo tapti pianistu virtuozu, tačiau po rankos traumos atsisakė šio siekio ir paniro į kūrybą bei muzikos kritiką.

Klara Vyk

1834 m. Leipcige su keliais bendraminčiais jis pradėjo leisti „Naująjį muzikos laikraštį“ (Neue Zeitung für Musik) ir vadovavo jam 10 metų. Didelę dalį straipsnių rašė pats, prisidengęs keliais – Florestano, Euzebijaus, Raro ir kt. Slapyvardžiais. Straipsniuose skelbė naujo, pažangaus meno idėjas, kovojo prieš miesčionišką, saloninį skonį, paviršutiniškumą ir konservatyvumą. Šumanas propagavo jaunų, dar nežinomų kompozitorių – Šopeno, Listo, Berliozo, Bramso – kūrybą, aukštino nepelnytai užmirštą Bacho, Bethoveno, Haidno, Mocarto, Šuberto muziką.

Ieškodamas pagalbininkų, laikraštį remiančių žmonių, Šumanas sugalvojo Davidsbundą – realiai neegzistuojančią Dovydo sąjungą. (Legendinio biblijos karaliaus Dovydo, muzika nugalėjusio žydų tautos priešus filisterius, garbei.) Jos nariai – davidsbiundleriai – buvo paties Šumano parinkti gyvi ar mirę kompozitoriai, muzikai, draugai: Mocartas, Šopenas, Paganinis, Berliozas, Klara Vyk, Florestanas, Euzebijus ir kiti.

    R. Šumanas rašė įvairių žanrų muziką – dainas (virš 200), simfonijas (4), koncertus (fortepijonui, smuikui, violončelei), uvertiūras, mišias, operą ir kt., tačiau svarbiausią ir būdingiausią Šumano kūrybinio palikimo dalį sudaro fortepijoninė muzika. Daugiausia sukūrė programinių pjesių ir sujungė jas į ciklus – „Karnavalas“, „Drugeliai“, „Fantastinės pjesės“, „Vaikų scenos“ ir kt. To nedarė nei Vienos klasikai, nei Šubertas.

Fortepijoninis ciklas „KARNAVALAS“ (op. 9, 1835)

Šiame 20-ties pjesių cikle ryškiai atsiskleidžia Šumano kompozicinės naujovės, pažiūros į meną, kūrybos idealai. Kompozitorius „Karnavalą“ pavadino „mažomis scenomis, kurių kiekviena paremta keturiomis raidėmis“. Jos sudaro žodį ASCH – Čekijos miestelio pavadinimą. (Taip pat raidės Sch yra Šumano autografas.) Keturių garsų motyvas – la, mi bemol, do, si – tampa savotiška tema, kurios variantai skamba atskirose pjesėse ir intonaciškai jungia visą ciklą. Tai Šumano mėgstamas muzikinio plėtojimo būdas.

Prasideda karnavalas. Iškilmingi fanfariniai akordai Įžangoje skelbia jo pradžią. Skamba muzika, sukasi poros. Iš minios išnyra, greitai viena kitą keičia karnavalo kaukės: Pjeras ir Arlekinas, Kolombina ir Pantalonė, drugeliai, šokančios raidės. Pasilinksminime dalyvauja ir davidsbiundleriai – Florestanas, Euzebijus, Šopenas, Paganinis, Klara Vyk.

Florestano ir Euzebijaus paveikslai – paties R. Šumano dvilypė charasteristika: maištingas ir impulsyvus Florestanas bei švelnus ir susimąstęs Euzebijus...

Minioje yra ir davidsbiundlerių priešai – atgyvenusių pažiūrų miesčionys (filisteriai), kurie kūrinio pabaigoje tarytum susiremia su davidsbiundleriais. Šis seno ir naujo supriešinimas ir skirtingų muzikinių temų susidūrimas sudaro „Karnavalo“ idėjinį pagrindą. Jis tampa aiškus tik kūrinį išklausius iki galo. Filisteriams vaizduoti Šumanas sarkastiškai parinko XVII a. melodiją, senamadišką vokiečių šokį („Grossvatertanz“ – „Senelio šokis“), pabrėždamas vokiečių miesčionijos ribotą skonį ir konservatyvumą.

Filisterių temą finale nustelbia davidsbiundlerių muzikos garsai. Pjesė užbaigiama vis greitėjančiu tempu, įtikinama davidsbiundlerių pergale.

R. Šumanas. Fortepijoninis ciklas „Karnavalas“ op. 9

                                                        I d. Įžanga

                                                                                                                             V d. „Euzebijus“

                                                                                                                      VI d. „Florestanas“

XXI d. „Davidsbiundlerių maršas“

   Klausimai                                                                        

1. Išvardinkite R. Šumano muzikinės veiklos sritis.

2. Kas buvo Klara Vyk?

3. Kodėl R. Šumanas sugalvojo Davidsbundą?

4. Kokius žinote R. Šumano fortepijoninius ciklus?

5. Kuo ypatingas „Karnavalas“?

__________________________________________________________

Skaitiniai

Iš Roberto Šumano GYVENIMO TAISYKLIŲ JAUNIEMS MUZIKANTAMS:

1. Didžiai vertink tai, kas sena, bet atvira širdimi priimk ir nauja. Nebūk iš anksto nusistatęs prieš tau nežinomus vardus.

2. Samprotaudamas apie muzikos kūrinius, mokėk atskirti, ar jie meniški, ar tarnauja tik mėgėjų pramogai: pirmuosius gink, o dėl antrųjų nerūstauk.

3. Mylėk savo instrumentą, tačiau nelaikyk jo geriausiu, vieninteliu. Atsimink, kad yra ir kitų, nė kiek ne prastesnių.

4. Niekšiška gerų kompozitorių kūriniuose ką nors keisti, praleisti, arba dar blogiau – pridėti modernių pagražinimų. Tai didžiausias įžeidimas, kurį tu gali padaryti menui.

5. Negrok ir neklausyk prastų kūrinių, jeigu nesi priverstas to daryti.

6. Stenkis lengvus kūrinius groti taisyklingai ir gražiai: tai geriau, negu vidutiniškai atlikti sudėtingus.

7.  Grodamas negalvok apie tai, kas tavęs klausosi.

8.  Niekada nepraleisk progos pasiklausyti geros operos.

9.  Išsirink tokius draugus, kurie žino daugiau už tave.

10. Jei visi norėtų groti pirmu smuiku, nebūtų orkestro, todėl gerbk kiekvieną muzikantą.

11. Nespręsk apie kūrinį iš pirmo įspūdžio.

12. Mokslui nėra galo.