1

10. Bethoveno fortepijoninė kūryba ir simfoniniai kūriniai

Svarbiausiąją Bethoveno kūrybos dalį sudaro fortepijoniniai ir simfoniniai kūriniai. Fortepijono sonatose kompozitorius labai daug eksperimentavo, ieškojo savojo stiliaus ir taikė naujus kompozicijos sprendimus. Simfoninėje muzikoje kūrėjas įgyvendino didžiausius, monumentaliausius savo sumanymus.

Kūriniai fortepijonui

Bethovenas daug parašė fortepijonui – 32 sonatos, 23 variacijų ciklai, bagatelių, rondo ir kt. Iš bagatelių ypač populiari Nr. 23 „Elizai“.

Bagatelė – nedidelė, nesudėtinga instrumentinė pjesė.

L. van Beethovenas. Bagatelė „Elizai“

Labiausiai žinomos ir dažniausiai atliekamos Bethoveno sonatos. Jos skirtingos, įvairių nuotaikų, kupinos energijos ir kontrastų. Skirtingai nuo Haidno ir Mocarto, Bethoveno sonatose labai ryškus kontrastas tarp pagrindinių sonatos temų.

Liudvikas van Bethovenas

„Patetinė sonata“ (Nr. 8) yra 3 dalių. Pirmoji dalis, parašyta sonatos forma, turi lėtą įžangą, kurioje nuo pirmųjų taktų susiduriame su kontrastais tarp piano ir forte, plačios akordinės faktūros ir siauro diapazono melodikos.

L. van Beethovenas. „Patetinė“ sonata, I dalies įžanga

Po įžangos prasideda sonatos ekspozicija – čia skamba kontrastingos pagrindinės ir šalutinės partijų temos:

L. van Beethovenas. „Patetinė“ sonata, I dalies pagrindinės partijos tema

L. van Beethovenas. „Patetinė“ sonata, I dalies šalutinės partijos tema

L. van Beethovenas. „Patetinė“ sonata, I dalis

Patetika – jausmingumas, jausmų pakilimas, patosas. Todėl sonatos pavadinimą galėtume dar aiškinti kaip „Jausmingoji sonata“.

Antroji ir trečioji dalys parašytos rondo forma. Antroji dalis lėta, sukauptos, lyriškos nuotaikos:

L. van Beethovenas. „Patetinė“ sonata, II dalis

Trečiosios dalie pagrindinė tema linksma, gracinga, žaisminga:

L. van Beethovenas. „Patetinė“ sonata, III dalis

„Mėnesienos sonata“ (Nr. 14) buvo paties kompozitoriaus apibūdinta kaip „Sonata tarsi fantazija“ (Sonata quasi una fantasia), nes ji netradicinės struktūros. Pirmoji dalis lėta, svajinga, turinti nuolatos besikartojančią pritarimo ritminę figūrą ir išraiškingą temą, skambančią viršutiniame balse. Ji parašyta trijų dalių forma.

L. van Beethovenas. „Mėnesienos“ sonata, I dalis

Antroji sonatos dalis – žaismingas menuetas. Trečioji – audringa, veržlios nuotaikos, parašyta sonatos forma.

Kitos žymios Bethoveno sonatos: „Appassionata“ (Nr. 23), „Aurora“ (Nr. 21).

Simfoninė muzika

Simfoninę L. van Bethoveno muziką sudaro 9 simfonijos, 11 uvertiūrų („Egmontas“, „Leonora“), koncertai įvairiems instrumentams ir orkestrui.

Simfonijos yra vieni žymiausių Bethoveno kūrinių. Jos puikiai atspindi kompozitoriaus stilių, jo raidą. I ir II simfonijos – ankstyvosios – yra tarsi bandymai, tipiškai klasicistinės ir dar mažai atspindi Bethoveno muzikos stilių. III, V, VII ir IX simfonijos daugiausia yra dramatinės, pakilios, herojiškos nuotaikos, o IV, VI ir VIII – lyriškesnės.

Bethovenas padarė pakeitimų pačiame simfonijos cikle. Trečiojoje dalyje vietoj menueto nuo III-iosios simfonijos rašė žaismingus skerco. Penktojoje simfonijoje įvedė leitmotyvą, kuris pasikartoja visose ciklo dalyse ir jį dar labiau suvienija. Netrukus Bethovenas pradėjo nepaisyti simfonijos žanrui taikomų taisyklių. Šeštoji simfonija („Pastoralinė“) yra ne 4, bet 5 dalių. O devintosios dalies finale be orkestro girdime solistus ir chorą. Taigi, Bethovenas savo simfonijose pasirodė kaip drąsus naujų spendimų ieškotojas.

III-oji simfonija „Herojinė“ – didelės apimties 4 dalių kompozicija, parašyta susižavėjus Napoleono žygiais ir pavadinta Eroica.

Viena žymiausių simfonijų pasaulyje yra Bethoveno V-oji simfonija „Likimo“. Ji prasideda „likimo“ leitmotyvu. Kaip sakė pats Bethovenas, „taip likimas beldžias į duris“:

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, leitmotyvas

Šis leitmotyvas įvairiais pavidalais pasirodo visose keturiose simfonijos ciklo dalyse. Iš likimo leitmotyvo išauga I dalies pagrindinės partijos tema. Ji greita, valinga, kupina energijos:

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, I dalies pagrindinės partijos tema

Šalutinės partijos tema lyriškesnė.

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, I dalis

Antroji dalis parašyta dvitomių variacijų forma. Joje persipina dvi variacijų temos:

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, II dalis, I tema

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, II dalis, II tema

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, II dalis

Trečioji „Likimo“ simfonijos dalis, kaip jau tapo įprasta Bethoveno simfonijose – skerco, parašytas trijų dalių forma.

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, III dalis

Finalas iškilmingas, džiugus, parašytas ne c-moll, bet vienvaldėje mažorinėje – C-dur – tonacijoje.

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 5 „Likimo“, IV dalis

VI-oji simfonija „Pastoralinė“ – tai penkių dalių muzikinis gamtos paveikslas.

Įspūdinga yra IX-oji simfonija. Čia Bethovenas pasireiškė kaip novatorius. Simfonijoje sukeitė vidurines dalis vietomis – po skerco eina lėta dalis (Adagio). Ypač neįprastas yra simfonijos finalas. Čia kompozitorius įvedė vokalą – 4 solistus ir mišrų chorą. Tai išplėtota kompozicija, parašyta pagal F. Šilerio „Odę džiaugsmui“. Vienas šios dalies fragmentų dabar yra tapęs Europos sąjungos himnu.

L. van Bethovenas. Simfonija Nr. 9, IV dalies fragmentas

Klausimai ir užduotys

1. Ką Bethovenas yra sukūręs fortepijonui? Išvardinkite žymiausius fortepijoninius kūrinius.

2. Paaiškinkite pavadinimo „Patetinė sonata“ reikšmę.

3. Kokius žinote Bethoveno simfoninius kūrinius?

4. Kokius pakeitimus (palyginti su tradicine klasicistine simfonija) savo simfonijose įvedė Bethovenas?

5. Paaiškinkite leitmotyvo reikšmę Penktojoje simfonijoje. Ką jis reiškia ir kaip veikia šiame muzikos kūrinyje?

6. Kuo ypatinga Bethoveno Devintoji simfonija?

__________________________________________________________

Skaitiniai