1

6. Baroko epochos muzikos charakteristika.

Opera ir oratorija

Baroko laikų mergaitė

BAROKAS (it. barocco – keistas, įmantrus, perdėtai prašmatnus) – tai meno epocha, muzikoje trukusi pusantro šimto metų – 1600–1750 m.

Iš istorijos. XVII a. Europoje buvo gana audringas. Vyko karai, europiečiai išgyveno maro epidemijas ir badą, o įtariami raganavimu buvo deginami ant laužų. 1649 m. Anglijos karaliui Karoliui I nukirsta galva, o šalis paskelbiama respublika (po 20 metų karalių valdžia vėl buvo atkurta, bet jie neturėjo tiek galių). Tuo metu buvo atrasta Australija ir Naujoji Zelandija. Klestėjo Prancūzija ir Anglija, o Italija ir Vokietija išgyveno ekonomikos nuosmukį.

XVIII a. I pusėje stiprėja žmonių susidomėjimas mokslu.

Koplyčia Versalio rūmuose (Prancūzija)

Baroko menas itin išgražintas, puošnus, didingas, monumentalus. Dailininkai ir architektai naudoja labia daug papuošimų.

Baroko architektūra

Drezdeno opera (Vokietija)

Baroko muzikos kalbos bruožai. Baroke muzika buvo suprantama kaip išraiškinga garsų kalba, jausmų ir išgyvenimų reiškėja. Buvo manoma, kad dainuojant muzika papildo, paryškina žodžių reikšmę ir pati yra tarsi kalba. Muzikos garsais bandoma pamėgdžioti kai kuriuos garsus arba labai puošniai išdainuojami tekste svarbiausi žodžiai (pvz., „karūnuotas“, „valdovas“ ir pan.)

Didžioji dalis baroko muzikos (kaip ir Renesanso) yra polifoninė. Tačiau pasaulietinėje muzikoje pamažu atsiranda ir homofonija. T. y. greta polifonijos (kurioje visi balsai savarankiški), atsiranda supratimas, kad pagrindinę mintį galima išreikšti melodija, kuriai kiti balsai tik akompanuoja.

Vietoj senovinių dermių, įtvirtinama mažoro–minoro sistema. Tokiu būdu išlieka dvi senąsias dermes atitinkantys mažoras ir minoras, o spalvų įvairovė kuriama pasitelkus įvairias tonacijas (C-dur, D-dur, E-dur ir t. t.).

Bažnytinė muzika daugiausia polifoninė. Svarbiausi bažnytinės muzikos žanrai: mišios, motetas. Tuo metu atsiranda muzikos žanrų, kurie sutinkami ir bažnytinėje, ir pasaulietinėje muzikoje – kantata, oratorija, koncertas.

Sceninė muzika. Baroko pradžia skaičiuojama nuo pirmųjų operų sukūrimo. Opera atsirado Italijoje. Pirmoji opera parašyta Florencijoje, 1600 metais – tai D. Kačini ir D. Peri opera „Euridikė“. Pirmiausia operos buvo atliekamos didikų rūmuose. 1637 m. Venecijoje atidarytas pirmasis viešas operos teatras, taigi čia jau galėjo ateiti pasiklausyti dainavimo, pažiūrėti vaidinimo kiekvienas, kuris galėjo nusipirkti bilietą. Opera netrukus tapo labai populiari ir buvo atliekama visoje Italijoje ir už jos ribų. Žymiausi baroko operos kūrėjai: K. Monteverdis, A. Skarlatis (Italijoje), H. Perselas (H. Purcell, Anglija).

Vermejerio paveikslas “Muzikos pamoka” (apie 1665 m.)

Baroko operos salė

Opera – tai teatrinio stiliaus žanras, kuriame susilieja žodis, sceninis veiksmas ir muzika. Operoje, kaip kino filme ar dramos teatro spektaklyje, vaidinami tam tikri įvykiai, veikia įvairūs veikėjai (personažai). Tik viskas pasakojama ne kalbėjimu, bet dainavimu. Todėl didžiąją operos dalį yra dainuojama.

Opera sudaryta iš kelių dalių, vadinamų veiksmais (dažnai 3 veiksmų), o šie suformuojami iš įvairių numerių:

Numeris	Kas atlieka	Paskirtis	Pavyzdžiai
uvertiūra	orkestras	įžanga, pagrindinių temų pristatymas
rečitatyvas	dainininkas su instrumento(ų) ar viso orkestro pritarimu	tai tarsi kalbėjimas; juo daugiausiai pasakoma, papasakojama	Buvo 2 tipų: 1.sausasis rečitatyvas –balsui akompanuodavo tik klavesinas (akordais); 2. akompanuojamasis rečitatyvas – balsui pritardavo orkestras.
arija	dainininkas su instrumento(ų) ar viso orkestro pritarimu	uždaras solinis vokalisto numeris, kuriame išreiškiamas vienas jausmas ar nuotaika
ansamblis	keli dainininkai ir instrumentų pritarimas	kelių personažų dainavimas kartu, bendravimas	duetas, tercetas, kvartetas ir pan.
choro numeriai	choras ir orkestras	masinėse scenose, kai scenoje matome daug žmonių, dainuoja choras	choras, himnas, daina
orkestro numeriai	orkestras	šokant, žygiuojant ir panašiais atvejais, kai nedainuojama, skamba orkestro muzika	maršai, įvairūs šokiai

Iš šių numerių sukonstruojama visa opera, kurią įprastai sudaro iki 20 numerių.

H. Perselas. Opera „Didonė ir Enėjas“: Didonės arija

Baroko operos scena

Baroko operos spektaklis

Oratorija. Labai artimas operai yra oratorijos žanras. Oratorijos taip pat atsirado Italijoje XVII a. pradžioje. Jos primena operas – pasakojami įvykiai, sudarytos iš įvairių numerių (uvertiūros, rečitatyvų, arijų, chorų). Tačiau oratorijose niekas nevaidina. Visi atlikėjai (dainininkai, choras, orkestras) yra visą laiką scenoje, nėra nei scenos dekoracijų, nei specialių veikėjų kostiumų.

Kitaip nei opera, kuri būna tik pasaulietinė, oratorija gali būti ir bažnytinė, ir pasaulietinė – atsižvelgiant į jos siužetą. Pavyzdžiui, populiarios Kalėdinės oratorijos, kuriose pasakojama kūdikėlio Jėzaus gimimo istorija – tai bažnytinės muzikos kūriniai.

Klausimai

1. Kas yra barokas?

2. Kokia muzika skambėjo baroko epochoje?

3. Kokia buvo baroko muzikos kalba?

4. Kas yra opera?

5. Kaip sudaryta opera?

6. Kas vadinama oratorija?

__________________________________________________________

Skaitiniai