3. Viduramžių daugiabalsė muzika

Paryžiaus katedra

Muzikuoja trubadūrai

 Daugiabalsė muzika atsirado X amžiuje. Tuo metu prie pagrindinės melodijos pradėtas pridėti dar vienas balsas. X−XII a. buvo giedami organumai (dvibalsės giesmės). Pirmiausia atsirado paralelinis (balsai juda per kvartos ar kvintos intervalą), o vėliau ir laisvasis organumas.

Paralelinis organumas

Laisvasis organumas

Organumas ypač paplito Paryžiuje, Dievo Motinos (Notre Dame, tariama – „Notr Dam“) katedroje. Ten dirbo pirmieji mums žinomi kompozitoriai: Leoninas ir Perotinas.

XIII a. greta organumo plinta dar vienas muzikos žanras – motetas. Motetuose virš pagrindinės melodijos (dažnai grigališkojo choralo giesmės) buvo pridedami kiti balsai su naujais tekstais. Taigi, motetai buvo ne tik daugiabalsiai, bet ir daugiateksčiai vokaliniai kūriniai.

Pasaulietinė muzika viduramžiais buvo siejama su riterių menu (atsirado XII a.). Riterių menas plito Prancūzijoje, o vėliau ir Vokietijoje. Riteriais tuo metu vadinti kilmingi, turtingi kariai. Jie dalyvaudavo karo žygiuose, rengdavo turnyrus (varžybas) ir kūrė poeziją bei dainas.

Tokie dainas kuriantys ir atliekantys riteriai Prancūzijos pietuose buvo vadinami truverais, šiaurėje – trubadūrais, o Vokietijoje – minezingeriais. Jie dainuodavo dainas apie meilę ar apie didvyriškus žygius. Tačiau dainuodavo tik rūmuose, savo malonumui. Jas girdėdavo ir išmokdavo riteriams patarnaujantys ginklanešiai, tarnai, ir dainos išpopuliarėdavo. Jas išplatino žemesnio luomo klajojantys muzikantai – menestreliai, žonglieriai, špylmanai. Trubadūrų, truverų, minezingerių dainos buvo ir vienbalsės, ir daugiabalsės.

Bernartas Ventadorietis. Daina Cant par la flor

Paryžiaus katedra

Žymiausias minezingeris Valteris fon der Fiogelveidė (1170-1230)

Muzikantai groja psalteriumu, arfa ir liutnia

Instrumentai. Apie X a. bažnyčiose pradėta statyti vargonus.

Kiti to meto instrumentai: liutnia (primena gitarą), arfa, psalterijus (primena kankles), fidelis ir rebekas (smuiko pirmtakai), fleitos, šalmėjus (obojaus pirmtakas), krumhornas ir kiti.

Ars nova. Viduramžiams muzikoje priskiriamas ir XIV a., vadintas Ars nova (lot. „Naujas menas“) laikotarpis. Tuo metu toliau buvo kuriama daugiabalsė polifoninė muzika (ir bažnytinė, ir pasaulietinė). Populiariausias žanras buvo motetas, plito daugiabalsės pasaulietinės dainos. Italijoje atsirado madrigalas (daina gimtąja kalba).

Vargonininkas

Svarbi naujovė bažnytinėje muzikoje buvo mišių žanro atsiradimas. Iki tol buvo kuriama muzika tik atskiroms mišių dalims.

Mišiomis vadinamos katalikų bažnyčios apeigos. Bet XIV a. atsirado ir mišios, − muzikos žanras. T. y. buvo sukurtas ciklas, kurį sudarė muzika visoms privalomosioms (nekintančioms) mišių dalims. Šios dalys privalo būti visose mišiose, o specialiomis progomis gali būti pridedamos papildomos dalys – mišios pailgėja.

Muzika įprastai kuriama šioms mišių dalims:

1. Kyrie (Kyrie eleison – „Viešpatie, pasigailėk“);

2. Gloria („Šlovė“);

3. Credo („Tikiu“);

4. Sanctus („Šventas“), Benediktus („Palaimintas“);

Pirmos iki mūsų dienų išlikusios mišios buvo sukurtos 1364 metais. Tai prancūzų poeto ir kompozitoriaus Gijomo de Mašo „Notr Dam mišios“ (Messe de Notre Dame).   

Gijomas de Mašo (Guilaume de Machaut, apie 1300–1377) ilgą laiką dirbo Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo sekretoriumi, su juo keliavo ir lydėjo jį į įvairius žygius (1329 m. dalyvavo kryžiaus žygyje į Lietuvą). Vėliau apsigyveno Prancūzijoje, pradėjo kurti eiles ir muziką. Rašė ir bažnytinę, ir pasaulietinę muziką. Sukūrė dainų, motetų, mišias.      

G. Mašo. Nostre dame mišios: Agnus Dei (V d.)

                G. Mašo. Daina Puis qu`en oubli

Gijomo Mašo kūrinys

   Klausimai                                                                        

1. Kas yra daugiabalsė muzika ir kada ji atsirado?

2. Kokie yra pirmieji mums žinomi kompozitoriai? Kur jie dirbo ir ką kūrė?

3. Kas yra motetas?

4. Kas yra pasaulietinė muzika ir kas ją atlikdavo viduramžiais?

5. Kokius žinote viduramžių instrumentus?

6. Kas yra Ars nova? Kokie muzikos žanrai tuo metu buvo populiarūs?

7. Kas yra mišios muzikoje? Kokios privalomosios dalys jas sudaro?

8. Kas ir kada sukūrė pirmąsias mišias?

__________________________________________________________

Skaitiniai

  Vienuoliai ir riteriai

     Vienuoliai ir riteriai viduramžiais buvo muzikos meno puoselėtojai ir skleidėjai. Taigi, kas jie tokie buvo?

Vienuoliai. Vienuoliškojo gyvenimo pradininkas ir vienuolynų steigėjas buvo šv. Benediktas Nursietis. Apie 529 m. jis parašė regulą (vienuolių ordino taisykles), kurią skyrė savo vienuoliams Monte Kasine. Taip atsirado vienuolynai. Iš vienuolių buvo reikalaujama skleisti tikėjimą, nesituokti, neturėti turto. Patiems vienuolynams žemių ir kitokių turtų dovanodavo karaliai ir kiti didikai, todėl vienuolynai praturtėjo. Vienuolynai yra vyrų ir moterų.

Pagrindinėmis vienuolių dorybėmis buvo laikomos neturtas, skaistybė ir paklusnumas. Vienuoliai turėdavo laiko mokslui ir įvairiems tyrinėjimams (taip pat ir muzikos). Dauguma viduramžių filosofų ir mokslininkų buvo vienuoliai. Be to, jie perrašinėdavo knygas (taip išliko antikos literatūra), giesmynus bei rašydavo metraščius.

Riteriai. „Riteriu gimstama nebuvo – juo tapdavo per iškilmingą įšventinimo aktą. Netgi karalius turėjo būti įšventinamas į riterius.

Tradiciškai į riterius įšventindavo 21 metų sulaukusius jaunuolius. Inauguracijos dieną riteriui įteikdavo kardą ir pentinus. <...>

Vakarų Europoje kilmingųjų šeimų berniukai iki septynerių metų buvo auginami namie, vėliau, iki keturiolikos metų, senjoro dvare buvo mokomi būti pažais (asmeniniais tarnais), paskui tapdavo ginklanešiais, galiausiai – juos įšventindavo į riterius. Pagal tradiciją riteriai privalėjo žinoti religijos tiesas, išmanyti dvaro etiketą (elgesio taisykles), turėti „septynias riterių dorybes“: gerai joti, kovoti kardu, meistriškai valdyti ietį, plaukti, medžioti, žaisti šaškėmis (arba šachmatais), kurti ir dainuoti eiles širdies damos garbei akompanuojant muzikos instrumentais. Mokėti skaityti ir rašyti nebuvo reikalaujama.“ (Ikamas, p. 226)