10. Modernaus folkloro muzika ir jos atlikėjai

 

Lietuvoje

 

 

 

 

 

 

 

    Lietuvoje egzistuoja įspūdinga modernaus folkloro formų įvairovė. Joje atrasime ir rūpestingų autentiško folkloro rekonstrukcijų, ir drąsių eksperimentų. Modernizuoto folkloro atlikėjai – tai bendraminčių muzikantų bendruomenė, kurios šaknys neretai yra sunkioji roko muzika. Jie naudoja folklorą kaip įkvėpimo šaltinį naujoms muzikinėms kompozicijoms. Liaudies muzikos elementai eksperimentinėje muzikoje įgauna naują šiuolaikinį skambesį. Todėl ši muzika sėkmingai skinasi kelią į koncertines scenas ir turi pakankamai didelę klausytojų, netgi gerbėjų, auditoriją.

Modernaus folkloro lauke gausu gyvybingų ir novatoriškų projektų. Ypač įdomūs yra įvairių ,,svorio kategorijų“ folkloro ir roko deriniai. Folkroko ir neofolkloro grupės (pavyzdžiui, „Atalyja“ ir „Liberté“) lietuvių liaudies muziką papildo įvairiais world muzikos elementais. Šiek tiek sunkiau skamba „Žalvarinis“, sunkaus folkroko grupė. 

 

„Žalvarinis“

 

 

 

      „ATALYJA“ – tai grupė, kuri jungia folklorą, roką, ir pasaulio muziką į vieną bendrą skambesį, kurios kūryboje galime įžvelgti ir džiazroko bei fanki muzikos bruožų. Greta archajiškos sutartinės skamba elektrinės gitaros ar melancholiška indiška fleita. Netikėtai su klasikiniu smuiku, altu derinamos tradicinės kanklės, dūdmaišis ar dambrelis. „ATALYJA“ – tai grupė, naujai atskleidžianti folklore gelmę šiandienos kalba.

,,Turėja liepa“ (atl. ans. ,,Atalyja“)

Sutartinė ,,Ožys“ (atl. ans. ,,Žalvarinis“)   

    

Grupė „Atalyja“

 

   Džiazo ir folkloro sąjungą puikiai reprezentuoja saksofonininko Petro Vyšniausko ir dainininkės Veronikos Povilionienės kūrybinis bendradarbiavimas bei muzikanto Skirmanto Sasnausko, meistriškai grojančio ir džiazo, ir tradiciniais instrumentais, projektai.

    Veronika Povilionienė – žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja. Iš Dzūkijos kilusi dainininkė paveldėjo tradiciją iš senųjų dainingojo krašto giesmininkų. Stiprus ir įtaigus Veronikos Povilionienės balsas itin išraiškingai atskleidžia dzūkiškų vienbalsių dainų melodiką, dermes ir intonacijas, protėvių pasaulio grožį.

Greta gausių solinių pasirodymų ir įrašų dainininkė daug koncertuoja su ansambliais, taip pat dalyvauja projektuose su džiazo ir akademinės muzikos kūrėjais: saksofonistu Petru Vyšniausku, kompozitoriais Vidmantu Bartuliu, Broniumi Kutavičiumi, kitais pripažintais menininkais, poetais, kino režisieriais. Dažnai liaudies dainas ji populiarina drąsiai ir novatoriškai, dainuodama su populiariosios muzikos ir roko grupėmis (pvz., ŽAS).

Adventinis žaidimas „Grįskime mergos ievaro ciltų“ (Veronika Povilionienė ir ŽAS)

Šis duetas bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, abu dueto nariai yra aukščiausios klasės atlikėjai. Veronika Povilionienė yra žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja, kurios kūrybinė karjera tęsiasi jau daugiau nei 40 metų. Ji mėgsta įvairius kūrybinius iššūkius ir noriai dalyvauja įvairiuose pop / roko, džiazo ir šiuolaikinės muzikos projektuose. Petras Vyšniauskas yra vienas žymiausių lietuvių saksofonistų, puikiai žinomas dėl savo meistriškų džiazo bei šiuolaikinės muzikos interpretacijų. Abiejų muzikantų drauge atliekamos liaudies dainos yra nuostabus liaudiško jautrumo ir klasikinio virtuoziškumo mišinys, pasižymintis savitu laisvu alsavimu.      

Bliuzas (balsas ir saksofonas) (atl. V. Povilionienė ir P. Vyšniauskas)

 

Veronika Povilionienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

V. Pavilionienė su

P. Vyšniausku

 

 

 

 

 

 

 

      Trombonininkas, dūdmaišininkas, daugiainstrumentininkas, kompozitorius, vokalistas Skirmantas Sasnauskas Lietuvos džiazo scenoje groja nuo 1986 metų. Jo raiškos priemonių arsenalas turtingas, kaip ir jo kūrybinis akiratis, aprėpiantis tradicinį džiazą, free, fusion, džiazo ir folkloro bei džiazo ir akademinės muzikos sintezes, avangardinius eksperimentus. Jis ypač pagarsėjo savitu stiliumi, išradingai eksploatuojančiu lietuviškojo folkloro elementus ir tembrus.   

 Lietuvių džiazas. Pirma nuotaika (balsas, lumzdelis, mušamieji, bosinė gitara) (atl. S. Sasnausko džiazo kvartetas)

Lietuvių džiazas. Šokis (dūdmaišis ir fortepijonas) (S. Sasnauskas ir D. Paulauskas)

Lietuvių džiazas. Vilniaus paveikslėliai (kanklės, trombonas, S. Sasnausko džiazo kvartetas)

    

Skirmantas Sasnauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   Folklorą ganėtinai intensyviai naudoja ir populiariosios muzikos atlikėjai, ieškodami autentiškesnių ir grynesnių formų. Vienas įdomesnių pastarųjų metų projektų – Rasos ir Jono duetas, pripažintas vienu ryškiausiu 2006 metų muzikiniu įvykiu. Debiutiniam albumui ,,Saulala raudona“ balsingas duetas pasirinko etninę tematiką, padedami populiarios muzikos prodiuserių, jie savitai aranžavo liaudies dainas. Šiuolaikiško skambesio albumas ir titulinė jo daina ,,Saulala raudona“ buvo dažnai transliuojama per radiją, o Rasa su Jonu tapo publikos numylėtiniai įvairiuose renginiuose bei festivaliuose.

,,Saulala raudona“ (Rasa ir Jonas)

    

 

Rasa ir Jonas

 

 

 

   Klausimai ir užduotys                                                 

 

 

 

1. Kas yra modernusis folkloras?

2. Kokios muzikos atlikėjai šiandien naujų idėjų semiasi iš folkloro?

3. Kokius žinote modernizuoto folkloro atlikėjus, ansamblius Lietuvoje?

4. Pakomentuokite, ką girdite S. Sasnausko kompozicijose? Kuri iš trijų kompozicijų jums pasirodė įdomiausia ir kodėl?

5. Kuri kompozicija iš visų pateiktų jums patiko labiausiai ir kodėl?

 

 

__________________________________________________________

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitiniai

 

 

 

 „Keisto folkloro grupė“

„Keisto folkloro grupės“ santykis su autentiškomis liaudies dainomis yra švelnus ir lengvas, ansamblis į savo originalias aranžuotes įtraukia ne tik tradicinius lietuvių liaudies, bet ir indiškus instrumentus. Per savo istoriją „Keisto folkloro grupė“ yra įrašiusi 5 albumus, o gyvai grupė dažniausiai groja kaip kamerinis ansamblis. Intymus kameriškumas suteikia klausytojams progą įsiklausyti į jų svajingas dainas, grynų balsų skambesį, galima žavėtis subtiliais tekstais, graudžia lyrika, šmaikščiu humoru ir egzistencine išmintimi. Tokios ,,anapusinės“ patirtys yra bene ryškiausias šios folkloro grupės bruožas.

 

Algirdas Klova – universalus kompozitorius ir atlikėjas: autentiško lietuvių folkloro entuziastas, savo vadovaujamuose kolektyvuose grojantis smuiku ir įvairiais liaudies instrumentais; aktyvus ir kitose liaudies muzikai artimose srityse – nuo kompozicijų liaudies instrumentų ansambliams ir kapeloms iki country ir world muzikos. Senųjų lietuvių dainų ir sutartinių atgarsių netrūksta ir jo kuriamoje akademinės stilistikos muzikoje, ir džiazo bei popmuzikos kompozicijose.

 

 

 

 

  

 

                                                                                       

                                                                                                           

 

 

 

 

„Keisto folkloro grupė“

 

Algirdas Klova