1

9. Opera ir kiti muzikinio teatro žanrai

(operetė, miuziklas, baletas)

OPERA – didelės apimties muzikinio teatro žanras. Ji sujungia visas meno rūšis – muziką, dailę, teatrą, šokį, literatūrą. Muzika ir teatras − bene svarbiausios šiame žanre, nes be teatrinės scenos ir joje vykstančios dramos nebūtų operos. Operoje išgyvenami patys įvairiausi siužetai – pasakų, istoriniai-herojiniai, buitiniai-komiški. Juos glaustai atpasakoja libretistas – literatūros žinovas, poetas ar rašytojas, parašydamas operai libretą.

Libretas – glaustai atpasakotas siužetas, parašytas tam tikra literatūrine kalba.

Pagal libretą kompozitorius sukuria muzikinius numerius – arijas, ansamblius ir chorus, kuriuos sujungia orkestriniais intarpais.

Prisiminkime, kas gi atlieka operą. Tai solistai-dainininkai, choras ir orkestras. Visi jie turi savo muzikinius numerius, muzikinius žanrus operoje. Paminėkime svarbesnius.

Žymus italų tenoras Roberto Alagna

Arija – tai labai svarbus muzikinis numeris, kurį atlieka solistas su orkestru. Svarbiausia išraiškos priemonė čia yra melodija, todėl populiarių operų arijas dažnai gerai įsimename.

Prieš ariją neretai girdime rečitatyvą. Tai lyg melodingas deklamavimas, labiau panašus į deklamavimą nei į dainavimą. Jis tarytum paruošia ariją ir skamba prieš ją. Tačiau arija gali būti ir be rečitatyvo.

Radameso rečitatyvas ir arija iš G. Verdi operos „Aida“

Nakties karalienės arija iš V. A. Mocarto operos ,,Užburtoji fleita“

Operos solistai turi ir daugiau jiems priklausančių muzikinių numerių – arijozo, daina, romansas, baladė, kupletai, monologas ir kt.

Pasaulinio garso operos dainininkė lietuvaitė Violeta Urmana (Urmanavičiūtė)

Ansamblinė scena iš G. Rosinio operos “Sevilijos kirpėjas”

Dirigentas Gintaras Rinkevičius

Labai svarbūs operoje pagrindinių veikėjų ansambliai – duetai, tercetai, kvartetai ir kt. Juose dažniausiai vyksta pagrindinių herojų jausmų raiška ir dialogas. Tokie ansambliniai numeriai taip ir vadinami – duetai, tercetai ir kt.

Ansambliai kaip ir solinės arijos iš operų neretai atliekami koncertų scenose kaip koncertiniai numeriai. Jie skamba ir per radiją.

Papageno ir Papagenos duetas iš V. A. Mocarto operos „Užburtoji fleita“

Choriniai numeriai labai svarbūs herojinėse-istorinėse operose, kur reikia perteikti didesnės žmonių grupės nuotaikas ir jausmus, kaip, pvz., Vergų choras iš operos ,,Nabukas“, Čigonių choras iš operos ,,Karmen“ ir pan. Dažnai choras operos pabaigoje šlovina gerąsias jėgas, pvz., Finalo choras iš operos ,,Užburtoji fleita“, ir tampa viso kūrinio apoteoze.

Finalinis choras iš V. A. Mocarto operos „Užburtoji fleita“

Savo numerių turi ir orkestras. Svarbiausias iš jų – uvertiūra, t. y. operos įžanga. Joje jau girdimos svarbiausios operos muzikinės temos, leidžiančios numatyti būsimas nuotaikas ir konfliktus. Kartais orkestras griežia įžangas prieš kiekvieną veiksmą – jos vadinamos antraktais. Orkestro numerių pasitaiko ir veiksmo viduryje. Tai interliudai, intermeco, šokių divertismentai.

Uvertiūra iš W. A. Mocarto operos „Figaro vedybos“

Tačiau, kad opera būtų visavertis teatrinis kūrinys, scenoje jį kuria daugelio meno šakų atstovai.

Dailininkas-scenografas kuria scenografiją ir kostiumus; choreografas išmoko operos solistus ir chorą gražiai judėti, o esant reikalui netgi sukuria šokius; režisierius sukuria teatrinį veiksmą – vaidybines mizanscenas; o už muziką ir sėkmingą dainininkų bei choro pasirodymą atsakingas dirigentas.

Operos žanras gyvuoja jau 400 metų. Atsiradusi Italijoje, opera pasklido po visą pasaulį. Operą keitė skirtingi kraštai ir besikeičianti muzikos kalba. Vienokia opera buvo XVII amžiuje, visai kitokia XX a. XVIII–XIX a. buvo operos „aukso amžius“. Tuo laikotarpiu kūrę kompozitoriai savo operomis įėjo į istoriją. Tai V. A. Mocartas, G. Verdis, G. Pučinis, R. Vagneris, Ž. Bize, P. Čaikovskis, M. Musorgskis ir daugelis kitų.

Jau daugiau kaip 100 metų mūsų pirmajai lietuviškai operai – M. Petrausko „Birutei“. Lietuviškų operų yra parašę kompozitoriai V. Klova, B. Dvarionas, F. Bajoras, B. Kutavičius ir kiti.

Duetas G,.Verdi operoje „Aida“

Moterų choras M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“

Operos “Kaukių balius” personažai Vilniaus operoje

Roko opera „Fantomas“

Savo taisykles ir istoriją turi ir kiti muzikinio teatro žanrai.

XIX a. atsiradusi OPERETĖ buvo laisvesnė, komiška operos atmaina, kurioje nebuvo rečitatyvų, bet buvo kalbamieji intarpai, per kuriuos solistai vaidindavo lyg dramos teatre. Veiksmas buvo pertraukiamas arijų, duetų, ansamblių ir baleto scenų. Tačiau libretų paprastumas ir nuspėjamumas neturėjo lygių – juose visada vaizduojami laimingai pasibaigiantys meilės romanai.

Tokios operetės išgarsino prancūzų kompozitorių Žaką Ofenbachą („Paryžiaus gyvenimas“), austrą Johaną Štrausą (sūnų) („Šikšnosparnis“), vengrus Ferensą Leharą („Linksmoji našlė“) ir Imre Kalmaną („Silva“).

J. Štrausas. Adelės kupletai iš operetės ,,Šikšnosparnis“

F. Loewe. Elizos dainelė iš miuziklo ,,Mano puikioji Ledi“ (atl. I. Zelenkauskaitė)

XX a. MIUZIKLAS buvo amerikiečių sceninės muzikos išradimas. Nors ir čia svarbiausios yra melodingos dainelės bei šokio scenos, tačiau neretai libretai atspindi rimtas socialines ir politines temas. Amerikiečiai pasirinko jiems priimtiną kalbėjimo būdą: lengvai suvokiama forma kalbėti apie rimtus dalykus.

Miuziklas kėlė itin aukštus reikalavimus atlikėjams: jie turėjo puikiai dainuoti, šokti, profesionaliai vaidinti.

Visi klasikiniai miuziklai buvo pastatyti specialiai tam skirtuose teatruose, susitelkusiuose keliuose Niujorko Manhatano kvartaluose aplink Brodvėjų (32 km ilgio gatvę). Jei miuziklas pasisekdavo, jis būdavo rodomas keletą ar net dešimtį metų (,,Smuikininkas ant stogo“, ,,Sveika, brangioji“). Miuziklas yra komercinis reiškinys, todėl kiekvienas jo pastatymas siekia pelno. Miuziklo istorijoje yra atvejų, kai spektaklis būdavo parodomas daugiau nei 3000 kartų!

Po Antrojo pasaulinio karo miuziklas atkeliavo ir į Europą. Žymiausias kompozitorius A. L. Veberis ir jo miuziklai ,,Katės“ (1981 m.), ,,Operos fantomas“ (1985 m.). Per du dešimtmečius ,,Katės“ buvo pastatytos 26 pasaulio šalyse, 300 miestų, 11 kalbų, jas matė 50 milijonų žiūrovų!..Tai vienas pačių sėkmingiausių šou pasaulyje.

Miuziklų yra pastatyta bei sukurta ir Lietuvoje.

Miuziklas „Mama mia” pagal legendines ABBA dainas

Miuziklas „Bučiuok mane, Keit!“

Eglė Špokaitė ir Nerijus Juška balete „Romeo ir Džiuljeta”

Modernus baletas

BALETAS – muzikinio teatro žanras, kurio meninė kalba yra judesys ir šokis.

XVII a., karaliaus Liudviko XIV valdymo laikais, Prancūzijoje atsirado klasikinis rūmų baletas – spektakliai, kuriuose šoko ir pats karalius. Baleto mokėsi išrinktieji aristokratų luomo atstovai – tai buvo jų privilegija.

XIX a. susiformavo romantinis baletas. Sunkius ankstesnių laikų rūbus pakeitė lengvi, plazdantys rūbai bei šokiai ant pirštų galiukų (su puantais).

XX a. įvyksta baleto išsilaisvinimas. Modernusis baletas atsisako puantų, klasikinio šokio elementus keičia laisvos išraiškos plastikos, pantomimos, džiazo, akrobatikos disko elementai.

S. Prokofjevas. „Romeo ir Džiuljeta“

P. Čaikovskis. „Spragtukas“

I. Stravinskis. „Šventasis pavasaris“

„Romeo ir Džiuljeta“

A.Degas – XXa. Prancūzų dailininkas impresionistas labai mėgo piešti baleto scenas

Modernus baletas

Klausimai ir užduotys

1. Kokias meno šakas apjungia opera ir kaip jos pasireiškia?

2. Kas yra operos atlikėjai?

3. Kas yra operos statytojai?

4. Kokius žinote operos muzikinius numerius? Kas juos atlieka?

5. Kas yra uvertiūra ir koks jos vaidmuo operoje?

6. Kuo operetė skiriasi nuo operos ir ką turi bendra?

7. Kokios operetės statomos Lietuvoje?

8. Kokie operetės ir miuziklo dramaturgijos skirtumai?

9. Kokie užsienio ir lietuvių autorių miuziklai buvo pastatyti Lietuvoje?

10. Kas yra baletas? Kas atlieka ir kas sukuria galutinį baleto spektaklį scenoje?

11. Kokie trys baleto tipai susiformavo per istoriją?

12. Kokius žinote garsius Lietuvos baleto artistus?

__________________________________________________________

Skaitiniai

Didžiausi pasaulio miestai didžiuojasi savo Operos teatrais. Jų yra visokių. Tai pastatai, turintys įspūdingą kelių šimtmečių istoriją, taip pat nauji architektūriniai šedevrai, žavintys ir stebinantys architektūrinės minties raiška. Pasigrožėkime keletu iš jų: