10. Muzikos formos (3-jų dalių, rondo, variacijos)

    Žodis forma asocijuojasi su struktūra, pavidalu, figūra, darna, organizavimu. Daugelis daiktų aplinkoje turi formą: mašina, medžio lapas, namas, pilis, baldas, vaza, puodelis ir t. t.

FORMA muzikoje yra muzikinių idėjų organizavimas laike, nes muzika gyva tik laike. Jame garsai suskamba, tęsiasi ir baigiasi. Kaip sutvarkyti tuos garsus ir visus muzikos kalbos elementus, padiktuoja forma. Tai yra lyg paveikslo rėmas, lyg lentynėlės, į kuria sudėliojus muzikos epizodus atsiranda tam tikra tvarka.

Beveik visos muzikinės formos kuriamos vadovaujantis trim dalykais: pakartojimo, kontrasto arba varijavimo. Pakartojimo (A A A), kontrasto (A B C) ir varijavimo (A A1 A2) būdu galime sukonstruoti įvairių muzikinių formų.

     VARIACIJŲ forma pagrįsta vienos muzikinės temos keitimu, jos varijavimu. Kaipgi keičiama tema, kas yra varijuojama? Ogi visi muzikos kalbos elementai! Metras, ritmas, tempas, dinamika, tempas, registras, faktūra ir t. t. Jie tarytum naujomis spalvomis ir raštais apipina kiekvieną temos pasirodymą. Pasekite, kaip populiarią dainos temą varijuoja Mocartas, kas naujo atsiranda kiekvienoje variacijoje:

V. A. Mocarto. 12 variacijų f-nui ,,Ah, vous dirai-je maman!“ tema (var.)

V. A. Mocarto. 12 variacijų f-nui ,,Ah, vous dirai-je maman!“ I variacija

V. A. Mocarto. 12 variacijų f-nui ,,Ah, vous dirai-je maman!“ II variacija

V. A. Mocarto. 12 variacijų f-nui ,,Ah, vous dirai-je maman!“ VII variacija

V. A. Mocarto. 12 variacijų f-nui ,,Ah, vous dirai-je maman!“ IX variacija

V. A. Mocarto. 12 variacijų f-nui ,,Ah, vous dirai-je maman!“ XII variacija

Vienos temos variacijų skaičius priklauso nuo kompozitoriaus sumanymo: gali būti 3, 6, 12, 24, 32 variacijos ir kt.

Jei variacijų temą žymėsime raide A, tai schema būtų tokia:

                         A^tema  A1  A2  A3  A4  A5...

Variacijas galime pavaizduoti ir piešinyje, šiuo atveju pasirinkta tema yra ,,Listas prie fortepijono“.

Pakomentuokite šių ,,variacijų“ charakterius:

TRIJŲ DALIŲ REPRIZINĖ[1] FORMA sutinkama itin dažnai. Tai paprasta simetrinė forma A B A, kuri svarbi daugelyje meno šakų – dailėje, architektūroje, šokyje ir t. t. Tai viena seniausių muzikinių formų, kurioje yra ir kontrasto, ir pasikartojimo ir iš kurios atsirado kitos, pvz., rondo ABACA, formos.

                               A                               B                                 A

F. Šubertas. Muzikinis momentas fortepijonui f-moll (3-jų dalių)

RONDO forma kilusi iš prancūzų šokio, šokamo rateliu. Taigi ir jos struktūra yra lyg besisukantis ratelis, kuriame daug kartų sugrįžta viena pagrindinė tema (vadinamas refrenas) ir tarp jos atsiranda vis kitų, kontrastingų muzikinių temų (vadinamų epizodų). Dainuojant pagrindinę melodiją – refreną, šokdavo visas ratelis, dainuojant intarpus – epizodus, paeiliui šokdavo atskiros poros. Iš čia kilo rondo dalių pavadinimai bei žaismingas, grakštus charakteris. Todėl rondo yra ne tik forma, bet ir žanras. Klasikinėje muzikoje pasitaiko atvejų, kai terminu rondo pavadinamos žaismingo charakterio pjesės, parašytos kokia nors kita forma.

Taigi, rondo formos schema būtų tokia:

      A – refrenas

      B, C, D, E – epizodai

      A  B  A  C  A  D  A  E  A

F. J. Gosekas. Tambūrinas (rondo)

   Klausimai ir užduotys                                                  

1. Kokias meno šakas apjungia opera ir kaip jos pasireiškia?

2. Kaip suprantate formą laike ir ne laike? Padiskutuokite, pateikite savo pavyzdžių.

3. Kas yra variacijų forma? Nupieškite variacijų formą savo tema.

4. Kas yra trijų dalių reprizinė ir nereprizinė forma? Nupieškite.

5. Kas yra rondo forma? Nupieškite.

6. Sukurkite nedidelį kūrinėlį, pasirinkę vieną iš minėtų formų.

__________________________________________________________

Skaitiniai