5.2.2.1. Dainavimo įgūdžių lavinimas

Vienerių metų ir vyresni vaikai jau daug aktyviau reaguoja į muziką. Šio amžiaus vaikai mokosi įsitraukti į muziką, dainuoti ir judėti pagal ją. Sudėtingi dainuojamojo balso tyrimai parodė, kad dainuoti - išmokstamas gebėjimas, prasidedantis ankstyvojoje vaikystėje. Todėl labai svarbu jau šiame amžiuje pradėti lavinti vaikų dainuojamąjį balsą. Kaip reikia su vaikais kalbėti nuo pat gimimo, jei norime, kad jie išmoktų kalbėti, taip reikia jiems dainuoti, jei norime, kad jie išmoktų dainuoti. Aplinkoje, kurioje dainuojama, laiką leidžiantys vaikai pradeda lavinti savo pačių gebėjimą dainuoti.

Vienerių pusantrų metų vaikai vis aktyviau reaguoja į muziką žingsniuodami, siūbuodami, plodami. Jie ir toliau eksperimentuoja įvairaus aukščio garsais. Atskirų apibrėžto aukštumo garsų šio amžiaus vaikai dar nedainuoja. Skirtingo aukščio garsus tarp savęs jungia glissando.

Jei aplinka muzikaliai turtinga, maždaug nuo pusantrų iki trejų metų amžiaus vaikai pamažu išmoksta padainuoti atskirus konkretaus aukštumo garsus. Antriesiems gyvenimo metams įpusėjus, vaikai pradeda kurti melodinius darinius. Pradžioje šie dariniai būna tercijos, vėliau kvartos ir net kvintos intervalo apimtyje. Kaip pažymi E. Velička, tai spontaniškų, improvizuotų dainelių laikotarpis – vaikai improvizuoja tam tikrais muzikiniais intervalais grįstus dainelių fragmentus. Tos dainos dar nėra aiškios struktūros ir joms beveik nebūdinga tonacija ir metras.

Dvejų su puse trejų metų vaikai bando pamėgdžioti populiarias, daug kartų girdėtas dainas. Vaikščioti pradedantis vaikas ir toliau daugiausia mokosi girdėdamas, tačiau jau pradeda iš klausytojo virsti muzikos dalyviu (Gordon, 1990). Neatsižvelgiant į tai, ar vaikas vystosi normaliai, ar ne, šios reakcijos priklauso nuo vaiko aplinkos muzikalumo. Siekdami padėti pradedantiems vaikščioti vaikams lavinti dainuojamąjį balsą, suaugusieji turėtų dainuoti „jiems, su jais ir už juos“, kiek tik įmanoma.

Mažyliams reikėtų dainuoti įvairias dainas - įvairių dermių ir stilių. Be to, vaikams reikia išgirsti dainas, kurių jie dar negali padainuoti. Pradedantiems vaikščioti vaikams labai svarbus yra kartojimas. Tai matome, kai mažas vaikas nori, kad jam ir vėl paskaitytų mėgstamiausią pasaką arba daugybę kartų dainuotų tą pačią dainą.

Vaikams mokyti ugdytojai turėtų parinkti tokias dainas, kurias vaikai galėtų dainuoti namie su mama, tėčiu ar kitais šeimos nariais arba draugais. Tinkamiausios dainos, padedančios vaikams naudotis savo dainuojamuoju balsu paprastai yra trumpos, nesudėtingos, jų  diapazonas siauras, jose daug pakartojimų ir jos tinka mažo vaiko balso diapazonui. Geriausia su mažais vaikais dainuoti paprastas dainas, tokias kaip liaudies dainos ir dainelės vaikams.

Pradedančių vaikščioti vaikų pedagogų dainų repertuaras neprivalo būti labai platus. Tačiau jis turi būti kokybiškas ir įvairus, kad būtų verta jį dažnai kartoti. Kaip ir dainuodamas kūdikiams, pedagogas turi kartu su vaikais dainuoti improvizuotas dainas, apibūdinančias tai, ką jie veikia. Tai galima daryti monotoniškai dainuojant. Pavyzdžiui, vaikščioti pradedantys vaikai eksperimentuoja su savo nepriklausomybe, todėl jie ne visada linkę bendradarbiauti. Jei jiems linksmai dainuosite apie tai, ką jie turėtų padaryti, kokius dalykus atlikti, vaikai gali pozityviau į jus reaguoti. Vaikams nerūpi suaugusiojo balso kokybė. Jiems tiesiog patinka, kai suaugusysis jiems dainuoja.

Visi šie veiksmai padės tvirtą muzikinį pagrindą, kuris parengs vaiką būsimoms muzikinėms patirtims. 

Toliau: 5.2.2.2. Klausymas ir judėjimas pagal muziką