4.1. Kūdikio smegenų vystymasis

Muzika yra natūrali ir svarbi kūdikių ugdymo dalis, turinti didžiulę įtaką jų augimui ir vystymuisi. Ankstyvas kūdikių sąlytis su muzika teigiamai veikia jų gyvenimo kokybę.

Žmogaus smegenys yra labai sudėtingos. Jos geba lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius ir dirgiklius: žmogui ko nors intensyviai mokantis, atitinkamose smegenų žievės vietose ima sparčiai gausėti tarpneuroninių jungčių. Jei vienos nervinės ląstelės žūsta, jų paskirtį atlieka kitos. Dar negimusio kūdikio smegenyse kiekvieną minutę susiformuoja apie 100 000 naujų nervinių ląstelių. Jų gausėja, nors ir ne taip sparčiai, iki pat lytinės brandos. Suaugusiųjų smegenyse neuronų paprastai nebedaugėja. Sendamas žmogus pamažu jų vis daugiau praranda.

H. Gardner teigia, kad žmogaus gyvenime neuronų jungčių sparčiai gausėja pirmaisiais mėnesiais, jų kiekis pasiekia maksimumą vienerių – dvejų metų tarpsnyje (tai sudaro maždaug 50 procentų vidutinio suaugusio žmogaus neuronų jungčių kiekio), nuo dvejų iki 16 metų jis ima mažėti ir toks išlieka gana stabilus iki 72 metų.

J. Healy priduria, kad neuronų jungčių patvarumas ir veiksmingumas sąlygoja mūsų smegenų funkcionavimo greitumą ir pajėgumą. Svarbiausia yra tai, kad šios jungtys formuojasi, stiprėja ir išsilaiko tik sąveikaudamos su įgyjama patirtimi.

Kūdikio smegenys sparčiausiai auga kūdikystėje ir vaikystėje. Naujagimio smegenų augimas – tai ne tik neuronų dydžių augimas, bet ir ryšių tarp neuronų – sinapsių – gausėjimas. Dėl šių ryšių jau pirmąją savaitę po gimimo formuojasi sąlyginiai refleksai, kurie sudaro fiziologinį gebėjimų, įgūdžių pagrindą ir nulemia vaiko vystymąsi. Dauguma galvos smegenų funkcijų nėra įgimtos, o susidaro gyvenimo procese veikiant išoriniams ir vidiniams dirgikliams, kuriuos veikia receptoriai.

Per pirmuosius – antruosius metus ryškiai padidėja ir smegenų dydis, ir jų sistemų sudėtingumas. Lyginant su suaugusiuoju, naujagimio smegenys sudaro 25 procentų; pirmųjų metų pabaigoje – jau 50 procentų, o antrųjų metų pabaigoje – 75 procentų smegenų svorio.

Sinapsių kiekis tiesiogiai priklauso nuo įspūdžių, kuriuos vaikas gauna. Pakartotinis sinapsių sujaudinimas stiprina jų ryšius ir daro juos nuolatinius. Susidaro nepaprastai daug nervinių ryšių galimybių. Tačiau jaunos jungtys, pakankamai nestimuliuojamos, gali atrofuotis ir žūti. Kūdikio smegenyse yra daug daugiau neuronų, nei jų išlieka subrendus. Kaip teigia D. Goleman, vykstant „genėjimo“ procesui, smegenys praranda tas neuronų jungtis, kurios rečiau naudojamos ir formuoja stiprius ryšius svarbiausiose sinapsinėse (neuronų jungčių) grandinėse. Toks intensyvus smegenų vystymasis vyksta tik pirmaisiais gyvenimo metais, todėl tėvų pagalba tuo metu jų kūdikiui be galo reikšminga. Priklausomai nuo aplinkos bei įspūdžių, neuronų jungčių smegenyse gali padaugėti ar sumažėti net 25 procentais.

Šis natūralus sinapsių susidarymo ir neuronų apmirimo procesas tam tikru mastu yra neišvengiamas, tačiau ugdant svarbu, kad praradimai būtų kuo mažesni. To siekiant, Z. Rinkevičiaus nuomone, reikia „apkrauti“ jusles, dažniau palaikyti su kūdikiu garsinį intonacinį ryšį, užtikrinant jam malonų emocinį bendravimą ir sudarantį? smegenyse naujas neuronų jungtis, kurios bus reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Intonacinis emocinis ryšys yra svarbus dvasinio gyvenimo, būsimų socialinių ryšių pagrindas. 

Toliau: 4.2. Kūdikio reakcija į muziką