4.7. Kūdikių muzikos klausymas ir judėjimas pagal muziką

Maži vaikai dažnai muzikos klausosi ir juda pagal muziką kartu. Kūdikiai reaguoja į muziką judindami visą kūną. Šis amžius – tai sensorinis-motorinis kognityvinio vystymosi periodas. Šiuo metu vaikai mokosi per savo pojūčius ir judesius.

Kūdikis ir jau pradedantis vaikščioti vaikas vysto savo klausymosi žodyną. Jį sudaro viskas, kas susiję su muzika, ką vaikas gali įsiminti prieš pats pradėdamas muzikuoti. Svarbiausias muzikos klausymosi žodyno vystymosi laikas yra iki vaikui sukanka 18 mėnesių (Gordon, 1999). Todėl labai svarbu kuo anksčiau įtraukti vaikus į muzikos klausymosi procesą.          

Judėjimas pagal įrašytą muziką yra svarbus mokymosi klausytis muzikos būdas. Tačiau muziką klausymui ir judėjimui reikia rinkti labai atidžiai. Mokytojai yra atsakingi už vaikų stimuliavimą muzika, todėl jie turi pateikti tik aukščiausios kokybės garsus ir muziką. Rinkdamiesi muziką, kurios klausysis ir pagal kurią judės maži vaikai, atsiminkite:

  1. Įprasti vaikų dainų įrašai netinka klausymosi žodynui vystyti (Gordon, 1999). Tai geriausia daryti klausantis instrumentinės muzikos.
  2. Klausymo ir judėjimo veiklai skirtos muzikinės ištraukos turi būti labai trumpos. Mažų vaikų dėmesys ribotas; jiems patinka kartoti. Todėl mokytojai turi parinkti tokius muzikos kūrinius, kuriuos per trumpą laiką galima groti ar dainuoti kelis kartus. Geriau daug kartų pakartoti trumpą klausymo veiksmą, negu prarasti vaiko dėmesį ilgos ištraukos viduryje. Gera taisyklė: grokite ne ilgesnius kaip 3 minučių trukmės muzikinius kūrinius.
  3. Vaikams reikia pateikti labai įvairių geros muzikos įrašų. Turi skirtis ne vien muzikos stilius (baroko, klasikinė, kantri ir vakarietiška, rokas ir t. t.), bet ir dinamika (garsi ir tyli), tempas (greita ir lėta), tonacija (mažorinė – linksmai skambanti ir minorinė – skambanti liūdnai ar vienišai), harmonija (muzikos tonai suderinti arba disonuojantys) ir metras (pvz., valsas, maršas ar svingas).

E. Dalcroze buvo įsitikinęs, kad vaikai išsiugdo meilę muzikai ir jos vertinimą ritmingais judesiais. Jis manė, kad judėjimo pagal muziką patirtis turi prasidėti jau pirmaisiais gyvenimo metais. Ankstyvojo amžiaus kūdikiai gali pajudinti tik rankas ir kojas. Todėl mokytojai turi padėti jiems judėti dainuodami ritmiškas daineles arba pagal muzikos įrašus. Mokytojai turi švelniai judinti kūdikių rankas ir kojas pagal muziką. Su kūdikiais galima linguoti, šokinėti, suptis ir šokti pagal muziką. Šie veiksmai sukuria „girdėjimo-jutimo ryšį“. Šis ryšys vėliau padeda vaikui išsiugdyti nuolatinį ritmą.

Naujagimis silpniau nulaiko galvą negu vyresnis kūdikis. Sėdėdamas ant grindų, mokytojas gali paguldyti naujagimį ant savo ištiestų kojų. Suaugusiojo keliai, jam deklamuojant eilėraštį ar dainuojant dainą gali švelniai kilnotis pagal taktą. Kūdikis atsukamas veidu į suaugusįjį ir palaikomas akių kontaktas. Švelniai pakelkite ir nuleiskite kūdikio rankas arba judinkite jo kojas ar pirštus pagal dainos ar įrašo muziką.

Vyresnius kūdikius, kurie jau nulaiko galvą, reikia paguldyti ant suaugusiojo kelių ir švelniai šokdinti pagal eilėraščio ar dainos ritmą. Vaikams augant ir vis geriau valdant rankas, kojas ir galvą, jų atsakas į muziką tampa tikslingesnis.

Plojant daineles ar eilėraštukus kartu su jaunesniais nei šešių mėnesių kūdikiais, visai nesvarbu, ar laikomos kūdikio rankos, ar ne. Kai kūdikis vyresnis nei šešių mėnesių, geriau ne laikyti jo rankas ir ploti už jį, bet stengtis, kad vaikas judesius atliktų pats (Feierabend, 1996). Mokytojas turėtų sudėti kūdikio rankas priekyje delnais žemyn ir ploti į jo delnus (Feierabend, 1996). Vaikas greitai pats pradeda ploti į suaugusiojo delnus. Vaikui įsitraukus į judesį, suaugusysis turi nustatyti eilėraštuko ar dainos tempą, kad jis atitiktų vaiko judesius.

Kai tik įmanoma, mokytojas turėtų dainuoti dainas ir ritmus (Bolton, 1996). Kūdikiai labiau įsitraukia į muziką, kai sąveikauja su mokytoju, kai jis dainuoja ar juda pagal muziką. Nepamirškite, kad kūdikiai vienu metu nesugeba sutelkti dėmesio daugiau nei į vieną ypatybę. Todėl kai norima, kad vaikas klausytųsi susitelkęs, mokytojas turi padėti kūdikiui sukaupti dėmesį. Tam mokytojas turi dainuoti dainas ar skanduotes be žodžių, tik neutraliu skiemeniu, pvz., „la“. Žinoma, kūdikiai klausosi ir dainų ar muzikos su žodžiais, tačiau jiems lengviau klausytis sutelkus dėmesį, kai žodžių nėra. Kai kūdikiams grojama muzika su žodžiais, „vaikas negali tiesiogiai sutelkti dėmesio nei į muziką, nei į žodžius“ (Gordon, 1990).

Šokis su kūdikiu ne vien sukuria nuostabų ryšį, bet yra ir tinkama muzikinė veikla. Laikykite vaiką prie peties ir, judėdami ar šokdami po kambarį, švelniai plekšnokite ritmą jam per nugarą. Taip pat suaugusysis gali piešti ratus ant kūdikio pilvuko. Apkabindami ir dainuodami lopšinę, kūdikį švelniai supkite ar linguokite. Muzikos klausymas ir judėjimas pagal ją su kūdikiais sudaro svarbią muzikinio kūdikių lavinimo programos dalį. 

Pasitikrinkite sukauptas žinias: Savikontrolės klausimai

Literatūra

5 tema. Vaikų nuo vienirių iki trejų metų muzikinis ugdymas