|
4.7. Kūdikių muzikos klausymas ir judėjimas
pagal muziką
Maži vaikai dažnai
muzikos klausosi ir juda pagal muziką kartu. Kūdikiai
reaguoja į muziką judindami visą kūną.
Šis amžius – tai sensorinis-motorinis kognityvinio
vystymosi periodas. Šiuo metu vaikai mokosi per savo
pojūčius ir judesius.
Kūdikis ir jau pradedantis
vaikščioti vaikas vysto savo klausymosi žodyną.
Jį sudaro viskas, kas susiję su muzika, ką vaikas
gali įsiminti prieš pats pradėdamas muzikuoti.
Svarbiausias muzikos klausymosi žodyno vystymosi laikas yra
iki vaikui sukanka 18 mėnesių (Gordon, 1999). Todėl
labai svarbu kuo anksčiau įtraukti vaikus į muzikos
klausymosi
procesą.
Judėjimas pagal
įrašytą muziką yra svarbus mokymosi klausytis
muzikos būdas. Tačiau muziką klausymui ir
judėjimui reikia rinkti labai atidžiai. Mokytojai yra
atsakingi už vaikų stimuliavimą muzika, todėl
jie turi pateikti tik aukščiausios kokybės garsus ir
muziką. Rinkdamiesi muziką, kurios klausysis ir pagal
kurią judės maži vaikai, atsiminkite:
- Įprasti vaikų dainų įrašai netinka
klausymosi žodynui vystyti (Gordon, 1999). Tai geriausia
daryti klausantis instrumentinės muzikos.
- Klausymo ir judėjimo veiklai skirtos muzikinės
ištraukos turi būti labai trumpos. Mažų
vaikų dėmesys ribotas; jiems patinka kartoti. Todėl
mokytojai turi parinkti tokius muzikos kūrinius, kuriuos per
trumpą laiką galima groti ar dainuoti kelis kartus.
Geriau daug kartų pakartoti trumpą klausymo veiksmą,
negu prarasti vaiko dėmesį ilgos ištraukos viduryje.
Gera taisyklė: grokite ne ilgesnius kaip 3 minučių
trukmės muzikinius kūrinius.
- Vaikams reikia pateikti labai įvairių geros muzikos
įrašų. Turi skirtis ne vien muzikos stilius (baroko,
klasikinė, kantri ir vakarietiška, rokas ir t. t.), bet
ir dinamika (garsi ir tyli), tempas (greita ir lėta), tonacija
(mažorinė – linksmai skambanti ir minorinė
– skambanti liūdnai ar vienišai), harmonija
(muzikos tonai suderinti arba disonuojantys) ir metras (pvz.,
valsas, maršas ar svingas).
E. Dalcroze buvo
įsitikinęs, kad vaikai išsiugdo meilę muzikai
ir jos vertinimą ritmingais judesiais. Jis manė, kad
judėjimo pagal muziką patirtis turi prasidėti jau
pirmaisiais gyvenimo metais. Ankstyvojo amžiaus kūdikiai
gali pajudinti tik rankas ir kojas. Todėl mokytojai turi
padėti jiems judėti dainuodami ritmiškas daineles
arba pagal muzikos įrašus. Mokytojai turi švelniai
judinti kūdikių rankas ir kojas pagal muziką. Su
kūdikiais galima linguoti, šokinėti, suptis ir
šokti pagal muziką. Šie veiksmai sukuria
„girdėjimo-jutimo ryšį“. Šis
ryšys vėliau padeda vaikui išsiugdyti nuolatinį
ritmą.
Naujagimis silpniau nulaiko
galvą negu vyresnis kūdikis. Sėdėdamas ant
grindų, mokytojas gali paguldyti naujagimį ant savo
ištiestų kojų. Suaugusiojo keliai, jam deklamuojant
eilėraštį ar dainuojant dainą gali
švelniai kilnotis pagal taktą. Kūdikis atsukamas
veidu į suaugusįjį ir palaikomas akių
kontaktas. Švelniai pakelkite ir nuleiskite kūdikio
rankas arba judinkite jo kojas ar pirštus pagal dainos ar
įrašo muziką.
Vyresnius kūdikius, kurie
jau nulaiko galvą, reikia paguldyti ant suaugusiojo kelių
ir švelniai šokdinti pagal eilėraščio ar
dainos ritmą. Vaikams augant ir vis geriau valdant rankas,
kojas ir galvą, jų atsakas į muziką tampa
tikslingesnis.
Plojant daineles ar
eilėraštukus kartu su jaunesniais nei
šešių mėnesių kūdikiais, visai
nesvarbu, ar laikomos kūdikio rankos, ar ne. Kai kūdikis
vyresnis nei šešių mėnesių, geriau ne
laikyti jo rankas ir ploti už jį, bet stengtis, kad
vaikas judesius atliktų pats (Feierabend, 1996). Mokytojas
turėtų sudėti kūdikio rankas priekyje delnais
žemyn ir ploti į jo delnus (Feierabend, 1996). Vaikas
greitai pats pradeda ploti į suaugusiojo delnus. Vaikui
įsitraukus į judesį, suaugusysis turi nustatyti
eilėraštuko ar dainos tempą, kad jis atitiktų
vaiko judesius.
Kai tik įmanoma, mokytojas
turėtų dainuoti dainas ir ritmus (Bolton, 1996).
Kūdikiai labiau įsitraukia į muziką, kai
sąveikauja su mokytoju, kai jis dainuoja ar juda pagal
muziką. Nepamirškite, kad kūdikiai vienu metu
nesugeba sutelkti dėmesio daugiau nei į vieną
ypatybę. Todėl kai norima, kad vaikas klausytųsi
susitelkęs, mokytojas turi padėti kūdikiui sukaupti
dėmesį. Tam mokytojas turi dainuoti dainas ar skanduotes
be žodžių, tik neutraliu skiemeniu, pvz.,
„la“. Žinoma, kūdikiai klausosi ir dainų
ar muzikos su žodžiais, tačiau jiems lengviau
klausytis sutelkus dėmesį, kai žodžių
nėra. Kai kūdikiams grojama muzika su žodžiais,
„vaikas negali tiesiogiai sutelkti dėmesio nei į
muziką, nei į žodžius“ (Gordon,
1990).
Šokis su kūdikiu ne
vien sukuria nuostabų ryšį, bet yra ir tinkama
muzikinė veikla. Laikykite vaiką prie peties ir,
judėdami ar šokdami po kambarį, švelniai
plekšnokite ritmą jam per nugarą. Taip pat
suaugusysis gali piešti ratus ant kūdikio pilvuko.
Apkabindami ir dainuodami lopšinę, kūdikį
švelniai supkite ar linguokite. Muzikos klausymas ir
judėjimas pagal ją su kūdikiais sudaro svarbią
muzikinio kūdikių lavinimo programos dalį.
Pasitikrinkite sukauptas
žinias: Savikontrolės klausimai
Literatūra
5 tema.
Vaikų nuo vienirių iki trejų metų muzikinis
ugdymas
| |