3.5.3. Kitų prenatalinio muzikinio ugdymo metodų apžvalgaPrancūzas akušeris M. Odane rengė grupinius susitikimus prie fortepijono, kad būsimos motinos galėtų dainuoti kartu. Jis jautė, kad daugumai būsimųjų motinų reikia didesnės socialinės ir emocinės paramos negu gaunama kartą per mėnesį iš akušerio. Pastaruoju metu daugelyje šalių pradėtos rengti muzikos kūrimo pamokos būsimiems tėvams. Prancūzijoje labai populiarus Mišelio Adeno gimdymo vandenyje metodas, kurio pasirengimo programoje didelę vietą užima chorinis nėščiųjų dainavimas. Vienas iš pagrindinių mokslininkų, dirbančių prenatalinės pedagogikos srityje Amerikoje, Brent Logan nuo 1985 metų tyrinėja garso poveikį dar negimusiam kūdikiui. Pagal jo koncepciją, širdis yra visų procesų biologinis reguliatorius besivystančiame vaisius organizme, generatorius impulsų, prie kurių savo veiklą priderina smegenys. Siekdamas smegenims duoti papildomos informacijos, B. Logan siūlo nėščiosioms klausyti muzikos iš jo siūlomų 16 kompaktų, į kuriuos įrašyti garsai, primenantys motinos širdies plakimą (skirtingo greičio ir ritmo). Judy Meier Farley jau dvidešimt metų dirba ankstyvojo muzikinio ugdymo srityje. Ji vadovauja vaikų Dailiųjų menų studijai Houstone, Texaso valstijoje. Jos nuomone, vaikai yra užprogramuoti mokytis. Tinkamas taktinis jutimų stimuliavimas gali ženkliai padidinti būsimojo kūdikio potencines galimybes. Todėl natūralus muzikos imitavimas, toks kaip tapšnojimas, pliaukštelėjimas ar glostymas tampa puikia mokymosi priemone negimusiam vaikui. Muzikos pratybos yra organizuojamos būsimosioms motinoms, bet labai rekomenduojama, kad kartu jas lankytų būsimieji tėvai arba kiti artimieji. Pratybose tėvai atlieka specialius pratimus. Skambant muzikai būsimoji mama ar tėvas tapšnoja, trina, glosto augantį pilvą, tuo stimuliuodami vaiko jutimus. Paprastoms liaudies dainoms ir ritmams dažnai yra pritariama ritminiais instrumentais, tokiais kaip lazdelės, varpeliai, barškalai, metalofonai ir būgneliai. Vaikai nėra kritiški, jie mėgsta mamos balsą, kadangi balsas yra nepakartojamas minčių ir jausmų perteikėjas, jis ramina vaikelį. Kitą pratybų dalį sudaro relaksacijos pratimai. Relaksacijai naudojama barokinė ir klasikinė muzika. Kaip rodo tyrimai, šių stilių muzika skatina mokymąsi, ir būsimieji kūdikiai teikia pirmenybę būtent tokiai muzikai. Šokama ir judama pagal ritmą, tapšnojant taktą, parodant kūdikiui ritmų ir frazių seką. Tyrimai rodo, kad malonumą teikianti veikla skatina būsimojo kūdikio pažintinius procesus. Šiuo metodu J. M. Farley nekelia tikslo būsimuosius kūdikius paversti einšteinais ar mocartais, o siekia supažindinti būsimąjį kūdikį su nuostabia muzika, padėti maloniai abiem tėvams praleisti laiką su savo būsimąja atžala. Tėvai atranda vis naujų bendravimo su vaiku ir muzikos kasdienėje savo veikloje naudojimo būdų, taip sustiprindami savo pačių tarpusavio ryšį. Amerikiečių mokslininkas Rene Van de Carr tyrė smegenų vystymosi prenataliniu periodu aktyvinimo galimybes. Jis sudarė eksperimentinę programą, pagal kurią vaisiui įvairiais būdais buvo siunčiami kinesteziniai signalai (pvz., beldimas į nėščiosios pilvo vietą, kur liečiasi su vaisiumi, papliaukšėjimai, pakratymai) kartu su garsiai tariamais nesudėtingais žodžiais, grojimu dūdele ir kt. Jis rekomenduoja nėščiosioms tokiomis pratybomis užsiimti kasdien po 10 – 20 minučių, pradedant nuo nėštumo vidurio. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagal tokią programą ugdyti kūdikiai greičiau vystosi, jie aktyvesni, lengviau nustato emocinius santykius su tėvais. Pasitikrinkite sukauptas žinias: Savikontrolės klausimai 4 tema. Ankstyvasis muzikinis ugdymas nuo gimimo iki vienerių metų |