3.1. Prenatalinio muzikinio ugdymo istorinės ištakos

Nuo seniausių laikų žmonės jautė vibracijos, ritmo ir garsų galią. Pasiekdama žmogaus protą per ausis, muzika veikia daugybę nervinių struktūrų.

Paskutiniais praėjusio amžiaus metais ypač susidomėta ir imtas tyrinėti vaiko ankstyvasis ugdymas iki gimimo. Įsitvirtino sąvoka „prenatalinis“ laikotarpis (pre – prieš, natales – gimimas), reiškiantis nėštumo laikotarpį. Tyrinėtojai optimistiškai žvelgia į prenatalinio ugdymo galimybes. Manoma, kad šioje raidoje vaisiaus individualus patyrimas gali turėti didelę reikšmę ne tik vėlesniam ikimokykliniam tarpsniui, bet ir visam žmogaus vystymuisi. Tai priklauso nuo to, kokiu laikotarpiu jis įgytas.

Kad muzikos garsai veikia gemalo ląsteles, buvo žinoma jau senovėje. Pvz., dar prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo siekiama daryti poveikį dar negimusiam kūdikiui – nėščiosios kasdien po keletą valandų dainuodavo, o susirinkusi giminė dainuodavo nėščiajai ir būsimajam kūdikiui specialiai sukurtas dainas. Japonijoje nėščiosios gyvendavo specialiose bendrijose, kurios būdavo įsikūrusios gražioje vietoje. Čia būdavo užsiimama estetiniu ir muzikiniu būsimosios motinos ir jos kūdikio lavinimu. Šiaurės Europoje dar išlikusi tradicija nėščioms moterims sėdint ant savo namo laiptelių dainuoti liaudies ir religines dainas. Polinezijoje ir dabar praktikuojami specialūs nėščiųjų šokiai ir ritminiai judesiai. Lietuvoje taip pat buvo tradicija melodijomis kalbinti dar negimusį kūdikį.

Amerikoje ir Vakarų Europoje ugdomosiomis prenatalinio laikotarpio galimybėmis susidomėta daugiau nei prieš dvidešimt metų. Atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, kuriasi prenatalinio muzikinio ugdymo mokyklėlės, kursai būsimosioms motinoms.

Lietuvoje ši tema dar mažai tyrinėta. Nuo 1998 metų Kaune veikia Prenatalinio muzikinio ugdymo asociacija. Jos prezidentė Asta Kerulytė-Morkūnienė. Vilniuje įsteigta Mamos muzikos mokykla (vadovai A. Piličiauskas ir L. Navickienė), vykdanti prenatalinio muzikinio ugdymo programą. A. Piličiauskas, propaguojantis prenatalinį muzikinį ugdymą Lietuvoje, remdamasis užsienio mokslininkų tyrimais, pabrėžia, kad kryptingas prenatalinis muzikinis ugdymas daro didžiulę teigiamą įtaką embriono, vaisiaus, kūdikio, vaiko raidai. Jo nuomone, muzikinis ugdymas šiuo laikotarpiu yra idealus, išskirtinai visuminis (holistinis) teigiamas poveikis asmenybės vystymuisi. Muzikos ritmai, intonacijos, motinos dainavimo tembras, klausomi įrašai rezonanso principu aktyvina, apkrauna embriono, vaisiaus nervų centrus, taigi formuoja smegenų funkcines sistemas. Per pastaruosius penkerius metus įvairiuose Lietuvos miestuose imta organizuoti būsimųjų mamų estetinio lavinimo mokyklas. 

Toliau: 3.2. Muzikos įtaka vaisiaus vystymuisi