3.3. Motinos savijauta ir muzika

3.3.1. Motinos emocinė būsena ir jos poveikis vaisiui

Motinos emocinės ir dvasinės būsenos veikia ir anatominę-fiziologinę brandą, ir psichinį vaisiaus vystymąsi. Kuo daugiau šie ryšiai susiję su abipusiu emociniu komfortu, tuo tvirtesnius pagrindus kloja būsimosios asmenybės fizinei ir dvasinei sveikatai, taip pat ir jo intelektui.

Muzika ir garsas paveikia nėščiosios mąstymą, emocijas ir psichologinę būseną. Moters bendras streso, susijaudinimo, susirūpinimo ar kitų emocijų lygis ne tik lemia jos širdies ritmą, kvėpavimą, laikyseną, veikiančius kūdikį įsčiose, bet ir skatina išsiskirti hormonus, kurie prasiskverbia pro placentą ir patenka į kūdikio kraują. Jeigu motinos hormonai atspindi džiaugsmą, meilę ir atsipalaidavimą, jie tiesiogiai perduodami kūdikiui. Jei jos hormonai rodo baimę ir neviltį, kūdikis gauna ir šią informaciją. Taip esmines kūdikio kūno chemines savybes po truputį formuoja jo motinos emocijos. Tyrimais įrodyta, kad mažo svorio ir dažnai verkiantys kūdikiai dažnai būna motinų, kurios nėštumo metu buvo neramios, patyrė stresą ar kūdikio nenorėjo. Dauguma mokslinių tyrimų nagrinėja neigiamą motinos emocinį poveikį, nes tyrėjai tikisi šį poveikį sumažinti. Jie nagrinėja ekstremalaus streso pavyzdžius, kadangi jo rezultatai dažniausiai yra aiškesni. Normalūs, nedideli nėštumo laikotarpio stresai (pvz., trumpalaikės ligos) taip pat sukelia kūdikio reakciją, bet trumpalaikis nerimas negali pakeisti vaiko smegenų. Tačiau ilgalaikis stresas (pvz., tėvo mirtis) gali sukelti kūdikiui psichinių sutrikimų. Bet koks didesnis, pakartotinas hormonų pokytis gali nepaprastai pakenkti. Todėl nepaprastai svarbu būsimajai motinai išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, atsipalaiduoti ir nusiraminti. Dr. B. Lipton, vienas iš pirmųjų šios srities tyrėjų, teigia, kad augančio vaisiaus vystymasis priklauso nuo informacijos, gaunamos per motinos kraują. Jeigu motinos hormonai dažnai signalizuoja didelį nerimą ar baimę, vaisius pasirenka vieną iš apsauginių genetinių programų – dažniausiai augimo sąskaita. Kita vertus, jei motinos hormonai praneša apie palaikymą, meilę, tada augimas skatinamas. Šis veiksmingas procesas užtikrina, kad kūdikis sėkmingai prisitaikys prie pasaulio ir išgyvens jame.

Sunku patikėti, kad tai, ką mes linkę laikyti tiesiog malonumu – gražūs klasikų kūriniai, raminantys populiarių dainų žodžiai bei melodijos ir net paprastos, ritmiškos vaikiškų dainelių melodijos – gali iš tikrųjų paveikti vaiko tapsmą. Dar labiau stebina, kad muzika bene stipriausiai veikia per motinos kraują prieš išsivystant negimusio vaiko klausai. Vis dėlto įrodyta, kad augantis kūdikis priima tiek teigiamos informacijos, kiek duodame. Sąmoningai atsipalaiduodama, skatindama ir išreikšdama save muzika, motina neutralizuos trumpalaikį nėštumo nerimą ir baimę bei sukurs palankią aplinką savo kūdikiui.

Raminanti muzika nėra vienintelis garsas, kuris tinka abiem – ir motinai, ir kūdikiui. Greitesnės, allegro tempo melodijos suaktyvina smegenų bangas – beta bangas, kurios leidžia mums energingai dirbti, galvoti ir mankštintis. Net tam tikra popmuzika, kuri jaudina motiną, gali padėti vaikui. Išmintingai naudojamas „garso skatulys“ gali padėti kūdikiui akimirksniu sukaupti dėmesį ir spirti. Kūdikiai maždaug 95 procentus laiko įsčiose praleidžia miegodami, tad žadinanti muzika gali padėti jiems atsibusti.

Don Campbell siūlo pasirinkti savo mėgstamus kūrinius ir dainas, įrašyti juos į juostą ir laikyti po ranka – mašinoje, prie lovos, svetainėje – toms minutėms, kai gyvenimo įtampa taps nebepakeliama. Klausydama muzikos motina turėtų užsimerkti ir įsivaizduoti, kad jos kūdikis taip pat klausosi muzikos. Sulėtinti kvėpavimą, įkvėpti, iškvėpti ir nusiųsti jam žinutę, jog paprastas gyvenimo džiaugsmas nugalės visus sunkumus.

Toliau: 3.3.2. Muzika kaip gimdymo proceso dalis