|
3.3. Motinos savijauta ir muzika
3.3.1. Motinos
emocinė būsena ir jos poveikis vaisiui
Motinos emocinės ir
dvasinės būsenos veikia ir
anatominę-fiziologinę brandą, ir psichinį
vaisiaus vystymąsi. Kuo daugiau šie ryšiai
susiję su abipusiu emociniu komfortu, tuo tvirtesnius
pagrindus kloja būsimosios asmenybės fizinei ir dvasinei
sveikatai, taip pat ir jo intelektui.
Muzika ir garsas paveikia
nėščiosios mąstymą, emocijas ir
psichologinę būseną. Moters bendras streso,
susijaudinimo, susirūpinimo ar kitų emocijų lygis ne
tik lemia jos širdies ritmą, kvėpavimą,
laikyseną, veikiančius kūdikį
įsčiose, bet ir skatina išsiskirti hormonus, kurie
prasiskverbia pro placentą ir patenka į kūdikio
kraują. Jeigu motinos hormonai atspindi džiaugsmą,
meilę ir atsipalaidavimą, jie tiesiogiai perduodami
kūdikiui. Jei jos hormonai rodo baimę ir neviltį,
kūdikis gauna ir šią informaciją. Taip esmines
kūdikio kūno chemines savybes po truputį formuoja jo
motinos emocijos. Tyrimais įrodyta, kad mažo svorio ir
dažnai verkiantys kūdikiai dažnai būna
motinų, kurios nėštumo metu buvo neramios,
patyrė stresą ar kūdikio nenorėjo. Dauguma
mokslinių tyrimų nagrinėja neigiamą motinos
emocinį poveikį, nes tyrėjai tikisi šį
poveikį sumažinti. Jie nagrinėja ekstremalaus streso
pavyzdžius, kadangi jo rezultatai dažniausiai yra
aiškesni. Normalūs, nedideli nėštumo
laikotarpio stresai (pvz., trumpalaikės ligos) taip pat
sukelia kūdikio reakciją, bet trumpalaikis nerimas negali
pakeisti vaiko smegenų. Tačiau ilgalaikis stresas (pvz.,
tėvo mirtis) gali sukelti kūdikiui psichinių
sutrikimų. Bet koks didesnis, pakartotinas hormonų
pokytis gali nepaprastai pakenkti. Todėl nepaprastai svarbu
būsimajai motinai išlaikyti dvasinę
pusiausvyrą, atsipalaiduoti ir nusiraminti. Dr. B. Lipton,
vienas iš pirmųjų šios srities
tyrėjų, teigia, kad augančio vaisiaus vystymasis
priklauso nuo informacijos, gaunamos per motinos kraują. Jeigu
motinos hormonai dažnai signalizuoja didelį nerimą
ar baimę, vaisius pasirenka vieną iš apsauginių
genetinių programų – dažniausiai augimo
sąskaita. Kita vertus, jei motinos hormonai praneša apie
palaikymą, meilę, tada augimas skatinamas. Šis
veiksmingas procesas užtikrina, kad kūdikis
sėkmingai prisitaikys prie pasaulio ir išgyvens jame.
Sunku patikėti, kad tai,
ką mes linkę laikyti tiesiog malonumu –
gražūs klasikų kūriniai, raminantys
populiarių dainų žodžiai bei melodijos ir net
paprastos, ritmiškos vaikiškų dainelių
melodijos – gali iš tikrųjų paveikti vaiko
tapsmą. Dar labiau stebina, kad muzika bene stipriausiai
veikia per motinos kraują prieš išsivystant
negimusio vaiko klausai. Vis dėlto įrodyta, kad augantis
kūdikis priima tiek teigiamos informacijos, kiek duodame.
Sąmoningai atsipalaiduodama, skatindama ir
išreikšdama save muzika, motina neutralizuos
trumpalaikį nėštumo nerimą ir baimę bei
sukurs palankią aplinką savo kūdikiui.
Raminanti muzika nėra
vienintelis garsas, kuris tinka abiem – ir motinai, ir
kūdikiui. Greitesnės, allegro tempo melodijos
suaktyvina smegenų bangas – beta bangas, kurios
leidžia mums energingai dirbti, galvoti ir mankštintis.
Net tam tikra popmuzika, kuri jaudina motiną, gali padėti
vaikui. Išmintingai naudojamas „garso skatulys“
gali padėti kūdikiui akimirksniu sukaupti
dėmesį ir spirti. Kūdikiai maždaug 95 procentus
laiko įsčiose praleidžia miegodami, tad
žadinanti muzika gali padėti jiems atsibusti.
Don Campbell siūlo
pasirinkti savo mėgstamus kūrinius ir dainas,
įrašyti juos į juostą ir laikyti po ranka
– mašinoje, prie lovos, svetainėje – toms
minutėms, kai gyvenimo įtampa taps nebepakeliama.
Klausydama muzikos motina turėtų užsimerkti ir
įsivaizduoti, kad jos kūdikis taip pat klausosi muzikos.
Sulėtinti kvėpavimą, įkvėpti,
iškvėpti ir nusiųsti jam žinutę, jog
paprastas gyvenimo džiaugsmas nugalės visus sunkumus.
Toliau: 3.3.2. Muzika
kaip gimdymo proceso dalis
| |