Papildomam skaitymui

Tai, kad kūdikiai labai imlūs, kad juos galima daug ko išmokyti, nekelia abejonių. JAV buvo bandoma vadinamuoju „šiltnaminiu ugdymu“ auginti vunderkindus. („Šiltnaminis ugdymas“ – tai suaugusiųjų veikla, verčianti vaiką įgyti žinių, kurios paprastai įgyjamos vėlesnėse vystymosi stadijose (Siegel, 1987, p. 212). Pagal programą „Better Baby Program“ (Moore, 1984) mokyti tėvai sistemingai stimuliavo kūdikių smegenų raidą, nuo vienerių metų mokė juos skaityti, skaičiuoti nuo 1,5 - 2m. pradėjo mokyti japonų kalbos, supažindino juos su šiuolaikiniu menu, mokė griežti smuiku. Rezultatai: daugelis 3 - 4 metų vaikų išmoko skaityti kaip 2 - 3 klasės mokinai, kai kurie 4 metų vaikai pradėjo griežti smuiku.

Bet netrukus išryškėjo negatyvioji „pasiekimų“ pusė. Kai tėvai persistengia, dviejų metų vaikai jau pradeda bodėtis viskuo, kas primena didaktines priemones. Mat jiems nebelieka laiko ir energijos tyrinėti aplinką, bendrauti su suaugusiaisiais. Pernelyg ankstyvas ugdymas rimtai apsunkina vaikų socialinę raidą, asmenybės formavimąsi. Mokslininkų dauguma, kaip rašo G. Crayg, teigia, kad labai ankstyvas ugdymas turi negatyvių padarinių jų emocinei ir socialinei brandai, nes jiems ne tik nelieka laiko žaisti. Įsigali nežabotas pasiekimų troškimas, dingsta poreikis neformaliai bendrauti. Nors jie ir sugeba greitai skaityti, atmintinai pasako sudėtingus apibrėžimus, jie gali neturėti elementaraus supratimo apie fizinį pasaulį. Prof. Siegel (1987) rašo, kad „šiltnaminis ugdymas“ panašus į šiltnamio pomidorų auginimą. Kam skanūs tokie pomidorai? Ir vaikai auga nespalvingi, prėski... Jis siūlo: geriau sukurti turtingą raidai aplinką, socialinį palaikymą, kad vaikai turėtų rinkimosi galimybes, kad jie tobulėtų natūraliu, individualiu tempu.

(Rinkevičius, 2006)

Grįžti atgal: 4.6. Kūdikių muzikinis ugdymas