10. Bacho kūrybos apžvalga

 J. S. Bacho kūrybą sudaro bažnytiniai kūriniai, kamerinė muzika ir kūriniai orkestrui. Kaip jau minėta, Bachas sukūrė apie 1000 įvairių žanrų kūrinių. Nekūrė tik teatrinės muzikos (operų). Taigi, kūrinių sąrašas iš tiesų įspūdingas.

Kad nesupainiotume kūrinių ir lengviau rastume norimą kompoziciją, naudojama speciali numeracija, kurioje raidės BWV reiškia „Bacho kūrinių sąrašas“. Šį sąrašą sudarė V. Šmyderis, sunumeravęs visus Bacho išlikusius kūrinius.

Vargoninė muzika. Bachas buvo puikus vargonininkas, galėjęs pagroti sudėtingiausius dalykus. Todėl ir jo sukurti kūriniai vargonams (kuriuos jis pats ir atlikdavo) yra virtuoziški, sudėtingi. Daugiausia tai fugos, tokatos, fantazijos, pasakalijos ir choraliniai preliudai.

Pats žymiausias Bacho kūrinys vargonams – Tokata ir fuga d-moll (BWV 565), yra vienas iš pirmųjų išlikusių jo kūrinių vargonams. „Kūrinys žavi jauno virtuozo per kraštus plūstančia fantazija, tačiau, nestokodamas meistriškumo, Bachas labai ekonomiškai naudoja muzikinius paveikslus: efektingą pirmąjį vaizdinį klausytojas ne iš karto atpažins fugos temoje, tačiau būtent tai yra kūrinio vienovės pagrindas“:

(Siitan, p. 247)

(Siitan, p. 247)

J. S. Bachas. Tokata ir fuga d-moll. Fuga

J. S. Bachas. Tokata ir fuga d-moll. Tokata

Vargonams Bachas rašė ir chorali nius preliudus. Tai dažnai keturbalsiai, protestantiško choralo melodija pagrįsti kūriniai. Pavyzdžiui, choralo „Jėzau, mano drauge“ melodija užrašyta viršutiniame balse:

Choralinis preliudas „Jėzau, mano drauge“ (BWV 610)

Klavyrinė muzika. Klavesinui ir klavikordui J. S. Bachas sukūrė daug kūrinių: šokių siuitų (žr. 7 t.), fantazijų, fugų, tokatų, invencijų. Pats žymiausias Bacho kūrinys klavyrui – „Gerai temperuotas klavyras“ (sutrumpintai – „GTK“, BWV 846−893). Tai dviejų dalių (tomų), kuriose yra po 24 preliudus ir fugas, rinkinys. Nuo kiekvieno iš dvylikos oktavoje slypinčių garsų Bachas sukūrė po vieną mažorinį ir vieną minorinį preliudą ir fugą. Kūriniai išdėstyti nuosekliai kylant pustoniu aukštyn:

                      C-dur, c-moll,

                      Cis-dur, cis-moll

„Gerai temperuoto klavyro“ I tomo rankraščio titulinis puslapis

Kodėl pasirinkta tokia rinkinio sudarymo tvarka? Bacho laikais palaipsniui įsigalėjo tolygus (temperuotas) instrumentų derinimas – t. y. visi pustoniai yra lygūs, visose oktavose atstumai tarp garsų nesikeičia. Iki tol buvo naudojamas natūralus (netemperuotas) derinimas, kuriame atstumai tarp garsų buvo nevienodi, todėl patogu buvo rašyti muziką tonacijose iki 3–4 prieraktinių ženklų. Norėdamas įrodyti, kad tolygus derinimas suteikia galimybių sukurti bet kurios tonacijos kūrinį, Bachas parašė „Gerai temperuotą klavyrą“. Rinkinys buvo skirtas mokytos skambinti klavesinu. Iš jo mokėsi Bacho sūnūs ir kiti mokiniai.

Kūrinių grupavimas po du (preliudas ir fuga, tokata ir fuga, ir pan.) baroke vėlgi buvo įprastas dalykas. Pirmoji pjesė yra tarsi įžanga, susikaupimas prieš fugą. Todėl preliudai dažnai būna laisvesni, kupini improvizacijos. Fuga – viena svarbiausių ir sudėtingiausių baroko muzikos formų. Fugos būna kelių balsų (dažniausiai 3–5), svarbiausiais fugos elementas – tema. Bacho fugų temos būna labai įvairios. Nuskambėjusios kūrinio pradžioje, jos toliau imituojamos (atkartojamos) paeiliui kituose balsuose.

Fugos As-dur (GTK II t.) rankraštis

  Muzika orkestrui. Bachas kūrė koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, orkestrines siuitas. Patys žymiausi yra 6 „Brandenburgo koncertai“ orkestrui (BWV 1046−1051), parašyti 1721-aisiais ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui. Dauguma šių koncertų yra trijų dalių (greita–lėta–greita). Didžioji koncertų dalis (I, II, IV ir V) yra concerto grosso tipo kūriniai. Juose soliniai instrumentai derinami su likusia orkestro grupe.

J.S. Bachas. Brandenburgo koncertas Nr. 3. Id. Allegro

„Bacho orkestrinei muzikai dažniausiai būdinga pakili nuotaika. Joje atsispindi įvairūs nuotaikų atspalviai – dramatiški, mąslūs, lyriniai, žaismingi, – bet viską vainikuoja gyvybinės veiklos džiaugsmas, kuris nuteikia šventiškai, pakylėja dvasią ir linksmina: to paties kūrinio rėmuose muzika kartais vienos nuotaikos, o kartais − kitos. Kitaip tariant <...> Bacho orkestriniai kūriniai gali būti priskirti ir „rimtosios“, ir „lengvosios“ muzikos žanrui.“ (Druskinas, p. 316)

J. S. Bachas. Siuta orkestrui Nr. 2. Badinerie

J. S. Bachas. Siuta orkestrui Nr. 2. Menuetas

    Vokaliniai-instrumentiniai kūriniai. Didžiąją vokalinių-instrumentinių Bacho kūrinių dalį sudaro kantatos. Tai įvairioms progoms skirti (bažnytiniai ir pasaulietiniai) kūriniai. Kantatose tekstą gali dainuoti solistai arba / ir choras, o jiems pritaria instrumentų ansamblis ir / arba vargonai. Kantatos sudaromos iš kelių dalių. Iš stambesnių vokalinių-instrumentinių Bacho muzikinių kompozicijų ypač svarbios − „Pasija pagal Matą“ ir Mišios h-moll.

      „Pasija pagal Matą“ (BWV 244) yra didžiausias šio kompozitoriaus kūrinys (trukmė – apie 2 val.). Didžiulė pasijos atlikėjų sudėtis: solistai, 2 chorai, 2 orkestrai ir 2 vargonai. Kūrinio pagrindu tapo „Evangelijos pagal Matą“ (iš Biblijos) dalis. Čia Bachas kuria tarsi muzikinę dramą, kurioje įvykius pasakoja (rečitatyvuose) evangelistas Matas (tenoras), o juos komentuoja chorai, veikia kiti veikėjai, dainuojantys arijas ir ansamblius. „Pasija pagal Matą“ prasideda ramia, choraline įžanga. Itin graži yra alto arija „Pasigailėk, Viešpatie“ (Erbarme dich, mein Gott).

J. S. Bachas. Pasija pagal Matą. Arija Pasigailėk, Viešpatie (fragmentas)

J. S. Bachas. Pasija pagal Matą. Įžanginis choras

   Klausimai                                                                        

1. Ką reiškia raidės „BWV“ ir skaičiai prie Bacho kūrinių pavadinimų?

2. Kokius kūrinius vargonams kūrė Bachas?

3. Kas yra „Gerai temperuotas klavyras“?

4. Ką Bachas yra sukūręs orkestrui?

5. Kokius žinote Bacho vokalinius-instrumentinius kūrinius?

6. Kas atlieka (kokie atlikėjai) Bacho „Pasiją pagal Matą“?

__________________________________________________________

Skaitiniai

Preliudas ir fuga C-dur iš „GTK“ I tomo

     Iš viso rinkinio itin populiarus pirmasis Preliudas ir fuga C-dur.

        Visas preliudo ir fugos C-dur natas ir įrašą rasite čia

Preliudas yra improvizacinis, tarsi pratimas, įžanga, kurioje melodija taip ir nesuskamba. Jis sukurtas iš akordų eilės. Tačiau akordo garsai grojami kartu, bet paeiliui, sudarant melodinę figūraciją. Taip plėtojamas visas preliudas:

Iš tiesų jis gerokai primena tiesiog akompanimentą, ir tai pajuto prancūzų kompozitorius Šarlis Guno, prikūręs jausmingą melodiją. Taip atsirado garsioji giesmė „Ave Maria“ („Sveika, Marija“), o jos autoriai nurodomi kartu.

  Bach /Gounod „Ave Maria“ (fragmentas)

Fuga yra kontrastinga preliudui. Tema skamba aiškiai, sukauptai, pradėdama sudėtingą kompoziciją. Ši fuga yra keturių balsų: dviejų rankų partijose vystomi, persipina keturi savarankiški balsai. Būtent tema yra tas elementas, kuris susieja, „suriša“ visus balsus. Kaip įprasta fugose, fuga C-dur pradedama tema. Vėliau tema (tik jau nuo kito garso) skamba antrame balse (atsakymas), o pirmajame skamba savarankiška melodinė linija – kontrapunktas. Vėliau pridedamas trečias balsas. Dažniausiai čia tema skamba kaip pradžioje (šioje fugoje šiek tiek pakeista tvarka – po atsakymo iš karto skamba antrasis temos atsakymas), tik greta jos skamba jau du savarankiški balsai. Galiausiai bose pasigirsta ketvirtas temos įstojimas, kartu skamba visi keturi balsai. Sudaroma kadencija, ir taip baigiama fugos ekspozicija (I dalis, pristatanti temą visuose balsuose). Kad būtų aiškiau, kaip tai padaryta, pateikiame du pavyzdžius:

1. Taip atrodo fugos pirmieji septyni taktai natose:

           2. O čia pateikiamas pavyzdys su skirtingomis spalvomis išryškintais fugos balsais bei aiškiomis temos ir jos atsakymų ribomis:

Paskui prasideda temų perdirbimas. Tema truputį keičiama, kartais skamba dviejuose balsuose vienu metu, kol pabaigoje tema suskamba paskutinį kartą vėl tokia pati, kaip pradžioje (greta jos dar suskamba vienas temos variantas nuo garso f):

Tad kaip reikia klausytis fugos? Tik išgirdę temą, ją įsimename ir bandome išgirsti, atpažinti jos atkartojimus balsų raizgalynėje, kol išgirstame paskutinį jos pakartojimą. Bacho fugos žavi temų melodingumu ir aiškumu, sudėtingais kontrapunktais bei sudėtingomis balsų pynėmis.