8.2. Vakarietiškųjų naujųjų
stilių akustika
Tikslas
- susipažinti su džiazo ir šiuolaikinės
popmuzikos vokalo savitumais
8.2.1 Džiazo vokalas
Pereiname prie kitokios muzikos, nors jos
šaknys – taip pat folklore. Paklausykime vieno iš
įžymiausių džiazo dainininkų ir
muzikantų – Louiso Armstrongo:
(ella&louis.wav)
. Vėliau su juo kartu dainuoja ir džiazo karalienė
Ella Fitzgerald. Panagrinėkime trumpą L. Armstrongo
balso atkarpą
(ella&louis1.wav)
.
Nenustebkite, kad intonograma (aukščio
kitimo grafikas) yra trūkinėjanti ir
„dygliuota“ – juk tai ne atskiro balso, o balso
su visu akompanimentu įrašas. PRAATas
„sutrinka“, kai bando apskaičiuoti, išskirti
vieno balso liniją intensyviame skambesyje. Todėl
mėlyną aukščio kitimo liniją pravartu
sugretinti su spektrogramos harmonikų linijomis, jomis verta
pasitikėti labiau.
Girdisi kimus balsas, nemažai triukšmo.
Būdingi glisandiniai „įvažiavimai“ (2,
3). Balse nėra pastovaus vibrato, jis
būdingesnis tęsiamų garsų pabaigoms (5;
vėl primenu – geriau žiūrėti į
spektrogramą, o ne į intonogramą). Dainuojant
tyliau, balso klostės nesusiglaudžia, taigi vietoj
įprasto balso girdėti šnabždesys. Toninis
balsas net trumpam dingsta, paskui vėl atsiranda (6, 7).
Intensyvių obertonų nėra labai
daug, tačiau vis dėlto keli apatiniai obertonai yra
ryškūs, pagrindinis tonas nedominuoja. Dainininko
formantė nežymi (pateikiamas spektras laiko momentu
4):
Labai įdomi „gerklinė“
balso technika, kartais naudojama garsų pradžiose ar ir
kitose vietose (atkarpa apie laiko momentą 1). Prieš
glisandinį kilimą (laiko momentas 2)
„intonuojamas“ triukšmas, tačiau tai ne
paprastas šnabždesys, o savitai moduliuotas –
girdimas jo pulsavimas. Prisiminkime jau senokai stebėtą
garso lygio kitimo liniją ir pažiūrėkime, kokia
ji yra šiuo atveju (žalioji linija):
Čia rodyklėmis pažymėjau
aptariamąją atkarpą: aiškiai matyti garso lygio
pulsavimas. Pamatuokime vieno pulsavimo ciklo trukmę –
ji apie 50 ms. Vadinasi, tokio garso dažnis – apie
1/0,05 s = 20 Hz. Tai labai žemas garsas; jo nebesuvokiame
kaip toninio, turinčio aukštį, tačiau
aiškiai girdime triukšmo pulsavimą. Vadinasi,
dainininkas sugeba taip konfigūruoti savo balso klostes, kad
jos virpėtų 20 Hz dažniu!
Dabar paklausykime Dianne‘os Reeves vokalo
įdomybių:
(reeves.wav)
.
O čia nedidelė ištrauka,
kurią analizuosime
(reeves1.wav)
:
Fonacija labai įvairi, ne vien tik toninis
vokalas. Yra „krenkščiančių“
pradžių (1) ir pabaigų (15), balso
„numetimų“ su kvėpavimo triukšmais (7,
11). Būdingi glisandiniai „įvažiavimai“
iš apačios (2, 16) ar viršaus (4); taip pat ir
glisandinės garsų pabaigos (3). Garsai kartais baigiami
net trijų (!) vienas paskui kitą einančių
tipų vibrato: pirma, žemasis registras,
„normalus“ nedidelės amplitudės
vibrato (5, 9, 13), antra ir trečia, aukštasis
registras, daugiau kvėpavimo triukšmo, žymiai
platesnė vibrato amplitudė bei perėjimas
į „pusiau intonuojamą“ vibrato
(6–7, 10, 14). Kai kur nesistengiama atlikti reguliarų
vibrato (17). Nevengiama tęsiamai artikuliuoti
priebalsius (f, 8). Pažymėtinas platus dinaminis
diapazonas: skirtumas tarp stipriausių (1, prieš 8) ir
silpniausių (17 pabaiga) šios atkarpos garsų –
apie 35 dB (patikrinkite).
Po šios aptartosios atkarpos
įrašiau dar vieną nedidelę dainos dalį
(klausykitės toliau, po pauzės). Kas joje įdomaus?
Į tai atsakysite praktikos darbe.
8.2.2 Šiuolaikinės popmuzikos vokalas
Dabar patenkame į vėlgi
neaprėpiamą šiuolaikinės popmuzikos
pasaulį. Domėsimės muzika, kuri pasižymi savitu
vokalu, netransformuotu kokiomis nors kompiuterinėmis garso
technikos priemonėmis. Pirmasis pavyzdys – iš
tiesų nuostabus (bent jau man taip atrodo) Whitney Houston
vokalas, jos daina „I will always love you“ iš
kino filmo „Asmens sargybinis“ (houston.wav).
Paklausykime jos ištrauką (
houston1.wav
)
ir paanalizuokime kai kurias balso savybes (maždaug 9–13
s nuo įrašo pradžios):
Atkreipkime dėmesį, kaip
meistriškai dainininkė manipuliuoja registrais: sodrus,
gausus harmonikų balsas intonuoja puošmeną
aukščiau trumpam pereidamas į aukštesnį
registrą. Tai rodo išryškėjusi pirmoji
harmonika ir susilpnėjusios likusios. Paskui balsas
sklandžiai, be trūkių grįžta į
žemesnį registrą; jame puošiama ryškiu ir
reguliariu vibrato. Beje, iki puošmenos
vibrato nebuvo, taigi tarsi žaidžiama
non-vibrato ir vibrato kaitaliojimu.
Dar vienas panašus atvejis:
Tokių žaidimų balsu šiame
įraše galime rasti ir daugiau.
Verta pakartoti, jog šiam intensyviam balsui
būdingas daugybės harmonikų spektras. Operos
solistės moterys labiau išryškina pagrindinį
toną ir (kartais) harmonikas, artimas dainininko
formantei.
O dabar visai kitoks pavyzdys – Bryano
Adamso „I‘m ready“
(adams.wav)
.
Paklausykime nedidelės ištraukos, tos
vietos, kur balsas pirmą kartą įstoja (I like to
see you...) ir pažiūrėkime
spektrogramą:
Pradžioje matyti gitaros akompanimento
dalis, kurioje aiškiai išsiskiria atskiros harmonikos.
Tačiau įstojusio balso harmonikos tarsi skęsta
triukšme: B. Adamso balsas
„kvėpuojantis“, jam būdinga didelis
triukšmas. Žvilgtelkime į pirmojo garso (I)
spektrą:
Stiprių obertonų nedaug,
išryškėja pagrindinis tonas. Dainininko
formantės nematyti (vadinasi, intensyviame orkestre
dainininkas neišsiskirtų, bet jam to ir nereikia, yra
elektrinis balso stiprinimas). Užtat daug gana intensyvaus
triukšmo, išsiskiria aukštų dažnių
triukšmas, suteikiantis tembrui „smėlio“
atspalvį.
Dar viena atkarpa (tekstas I‘m
ready):
Ilgesnis garsas (re-) puošiamas
vibrato. Net plika akimi matyti, kad jame triukšmo
yra šiek tiek mažiau negu pirmajame garse (I).
Tai patvirtina ir spektrų grafikai: I garso spektre
triukšmas žymus, išsiskiria aukšto dažnio
triukšmo juostos, o (r)e- garsas, matyt, turintis
labiau „prasimušti“, triukšmo turi
mažiau, balsas mažiau „kvėpuojantis“.
(Spektro grafikų nepateikiu, smalsumo dėlei galite juos
padaryti patys.) Vadinasi, fonacija yra reguliuojama,
„kvėpuojančio“ ir „sklandaus“
(flow) balso dalys dainuojant kaitaliojamos.
Nagrinėjome tik du šiuolaikinės
popmuzikos vokalo pavyzdžius. Daugiau – praktikos
darbe.
Savikontrolės klausimai
Atsakykite
į 8 testo klausimus WebCT sistemoje. Diskutuokite
forume.
|