[1] Londono Hitrou oro uoste devintojo dešimtmečio pradžioje vykusio koncerto metu (kvadrofoninė įranga ką tik buvo atėjusi į madą) kai kurios kolonėlės buvo pastatytos ant tvorų, ant kurių prilipo šimtai fanų. Vėliau peržiūrint koncerto metu darytą filmą buvo pastebėta, kad pertraukų metu link tų tvorų lėkė greitosios pagalbos mašinos ir rinko pirmąsias aukas. Priežastis buvo ta, kad garsas iš kolonėlių siekė 110 dB ir visa jėga užgriuvo pavojingai arti įsitaisiusius klausytojus. Palyginimui: startuojančio viršgarsinio naikintuvo triukšmas lygus 145 dB; prie 155 dB sudega žmogaus oda; esant 165 dB žūsta naminiai gyvūnai; esant 185– 190 dB žūsta žmogus. Taigi, Hitrou įvyko štai kas: didžiulis mušamųjų garsas sukėlė klausytojams transą, kuris slopina skausmo pojūtį. Todėl kai kurie klausytojai ekstazėje daužėsi į surūdijusią tvorą, net nejausdami skausmo. Ir tik muzikai nutilus (o su ja nutrūko ir didžiulis garsinis poveikis), grįžo ir gebėjimas jausti skausmą, daug kam nepakeliamą. Todėl kūnas, siekdamas sumažinti skausmą, sureagavo sąmonės praradimu.