|
Prancūzų
komiškoji opera
(opéra comique) – tai opera su
prancūzišku tekstu, kurioje muzikiniai numeriai
atskiriami kalbamaisiais dialogais. XVIII a.
komiškųjų operų turinys buvo lengvas ar
sentimentalus. Žinomi
komiškosios operos
kūrėjai – F. Auberas
(mirė 1871 m.), A. Thomas (mirė
1896 m.). Šiame žanre jėgas
išbandė Ch. Gounod, C.
Saint-Saënsas, G. Bizet. Vėliau
nebūtinai komiško
turinio. XIX a. komiškosios operos veiksmas
jungė rimtus ar net tragiškus įvykius, pvz., Karmen
„komiškumas“ susijęs tik su šio
žanro struktūra (t. y. kalbamaisiais dialogais), o
apskritai traktuotinas O. de Balzaco dvasia – kaip
„Žmogiškoji komedija“. Taigi
skirtingai nuo italų operos
buffa, kurioje
muzikinius numerius jungė
recitativo secco,
prancūzų
komiškojoje operoje (kaip
ir anglų „Elgetos
operoje“, vokiečių,
austrų zingšpylyje)
muzikiniai numeriai
visada jungiami
kalbamaisiais dialogais
(operetėje taip yra iki šiol). Operai
„Karmen“ rečitatyvus
vėliau parašė E. Guiraud.
Opéra comique nuo
1715 m. taip pat vadinamas ir Paryžiaus Fair
teatras.
| |