|
Tos
neužmirštamos
jaunystės valandos,
praleistos tarp draugų. Jų
kompozitorius nuolat
ilgėdavosi...
Susirinkdavo poetai,
dailininkai, muzikantai
diskutuoti,
muzikuoti. Kai
pasirodydavo naujas
draugijos narys, visi
klausdavo: „Ar sugeba jis ką
nors – kann er was?“ Toks
pavadinimas ir prigijo
šiems sambūriams.
Išimtį sudarydavo
šubertiados – Franzo
kūrybai skirtos valandos.
Tada visą vakarą
kompozitorius
sėdėdavo prie
instrumento, grodavo arba
akompanuodavo,
neįsižeisdavo, kai
dėmesys atitekdavo tik
dainininkui. Visi
susirinkusieji gerbė
kompozitoriaus talentą,
neišsenkamą
kūrybinę energiją,
skvarbų protą. Be to,
santūrumas, atidumas
kitiems darė jį ratelio
siela. „Schuberto dėka mes
visi jautėmės broliais ir
draugais“ – prisimena
vakarų dalyviai.
| |