|
Atstumtas
malūnininkės,
jaunuolis nori
nusiskandinti. Ciklą pradeda
daina „Kelionėn“.
Paskutinėje dainoje
„Upelio lopšinė“ –
melancholija, liūdesys,
bet dar nėra „Žiemos
kelionės“ tragizmo. Daina
„Malūnininkas ir
upelis“ sukurta dialogo
forma. Į liūdnus
malūnininko klausimus
upelis atsako ramia, skaidria
kalba. Malūnininko
partija – minorinė,
upelis (vidurinėje
padaloje) – mažoras,
banguotos figūracijos.
Reprizoje – liūdnas
susitaikymas, bet ne mirtis.
| |