Ludewigas (Louis) Spohras (1784–1859) – „vokiškasis Paganini“, garsus smuikininkas virtuozas, praturtinęs smuiko literatūrą romantiniu garsynu. XIX a. vokiečių smuiko m-los pagrindėjas. Vienas ankstyviausių (dar prieš C. M. Weberį) ir genialių spalvingos operinės dramaturgijos kūrėjų. Jo opera „Faustas“ (pagal F. M. Klingerio romaną „Fausto gyvenimas, jo darbai ir žūtis pragare“), Prahoje 1816 m. pastatyta vadovaujant C. M. Weberiui. Ši opera greta E. T. A. Hoffmano „Undinės“ tapo viena pirmųjų pasakinių-romantinių operų. Būdinga spalvinga orkestruotė, leitmotyvai. Opera „Kalnų dvasia“ ištisinio plėtojimo. Spohras9 simfonijų, 12 koncertų smuikui autorius. Geriausio programinės simfonijos – IV ir VII, koncertai smuikui – II, VIII, IX. Šeštoji pavadinta „Istorine simfonija“ (1839), susideda iš 4 dalių: pagal Bachą, pagal Mozartą, pagal Beethoveną ir „1840“. Finalą R. Schumannas vertino kaip blogiausią, kiti kritikai ją vadino – „modernia“, „naujai romantine, filisteriška“.