Valkirijos – mitologinės būtybės, karingos merginos deivės, kurios padėdavo karžygiams mūšiuose, palydėdavo žuvusių karių vėles į Valhalą (dievo, mūšyje kritusių karių buveinę) ir ten per puotas jiems patarnaudavo. Tai mitologinės būtybės, pasirenkančios mirtį.

Valkirija : I veiks­mas – ge­riau­sias, la­bai vien­ti­sas, tiks­lin­gas. Jo cen­tre – he­ro­ji­nis Zyg­mun­do mo­no­lo­gas: jis prieš dvi­ko­vą pri­si­me­na, kaip tė­vas sa­kė, kad su­ras ste­buk­lin­gą kar­dą. Bai­gia­mo­ji II veiksmo sce­na – Zyg­mun­do ir Brun­hil­dos (mir­ties pra­na­šės) dia­lo­gas. Šios sce­nos cen­tre – ba­la­diš­ka ge­du­lo me­lo­di­ja. Brun­hil­da, sukrėsta dėl gresiančios Zygmundo ir Zyglindos  mir­ties, bet su­ža­vė­ta jų meile sto­ja gin­ti Zygmundo prieš die­vų va­lią. Nepaisant to Zygmundas žūva. III veiksmo pra­džia – val­ki­ri­jų skry­dis, Brunhilda išgelbsti Zyglindą ir jai, nenorinčiai po mylimojo mirties gyventi, pasakoja, kad Zyglinda pagimdys Zygfrydą, kuris atgaivins tėvo-Zygmundo dvasią. Nepaklusni Brun­hil­da iš­va­ro­ma iš die­vų tar­po, ji taps mirtingąja. Die­vas Vo­ta­nas at­si­svei­ki­na su duk­te­ri­mi, ją užmigdo – uo­lą ap­su­pa ug­nis. Brun­hil­dą bebaimis didvyris pažadins kitos operos („Zygfrydas“) pabaigoje. III veiksmo pra­džia – val­ki­ri­jų skry­dis, o III veiksmo pa­bai­ga – ug­nies už­bū­ri­mo sce­na (efektingi orkestriniai epizodai).