|
„Džanis Skikis“
Siužeto santrauka
Veiksmas vyksta 1299 m.
Florencijoje.
Turtingo florentiečio Buozo
Donačio miegamajame giminaičiai meldžiasi už jo
sielą, tik ką juos palikusią. Tačiau palengva
jų mintyse kyla klausimas - kam atiteks Buozo Donačio
palikimas? Reikia kuo greičiau surasti jo testamentą!
Viskas kambaryje apverčiama aukštyn kojomis, kol pagaliau
Rinučiui pasiseka: testamentas rastas. Gavęs
savąją palikimo dalį, Rinučis viliasi vesti
Džanio Skikio dukterį Lauretą. Jis pasiunčia
mažąjį Gerardiną jos pakviesti, o tuo metu
senoji Dzita nekantraujantiems giminaičiams
išvynioja testamentą. Jų nusivylimas ir pyktis
beribis! Visą savo turtą šykštuolis Buozas
paliko vienuoliams. Šią mirusiojo valią reikia
žūtbūt pakeisti, bet kaip?
Rinučis prisimena
apsukruolį Džanį Skikį, randantį
išeitį iš pačių kebliausių
padėčių. Tačiau netikėtas jo pasirodymas
turtingo patricijaus namuose sukelia giminaičių
pasipiktinimą. Džanis Skikis ruošiasi išeiti,
bet jo dukra Laureta, karštai mylinti Rinuči,
įtikina tėvą padėti. Staiga kyla
įžūli mintis: jis liepia paslėpti Buozo
kūną, išnešti žvakes, o pats gulasi į
lovą. Atėjus daktarui Spineločiui visi
giminaičiai tvirtina, kad Buozas jaučiasi geriau ir
šiuo metu norįs pamiegoti. Tai iš už baldakimo
praneša ir pats
Džanis,
mėgdžiodamas Buozo balsą. Nutariama pakviesti
notarą ir surašyti naują testamentą.
Giminaičiai padeda
Džaniui persirengti, žadėdami nemažą
sumelę, jei jiems bus paskirta palikimo dalis.
Klastingasis Džanis vylingai klausia, ar jie žiną,
kokia bausmė už tai gresia jam ir jo bendrams... Pasirodo
notaras, ir prasideda iškilminga testamento sudarymo
ceremonija. Priversdamas giminaičius mirti iš
nekantrumo belaukiant, kam gi atiteks namas, vynuogynai, pinigai,
tariamasis Buozo jiems skiria tik trupinėlius ...
Susirinkusiųjų siaubui, visas turtas
paliekamas brangiam draugui Džaniui Skikiui.
Įpykę giminaičiai puola Džanį Skikį,
tačiau šis ramiai primena jiems, kas laukia
neteisingai paliudijusių...
Šioje sumaištyje tik
Laureta ir Rinučis jaučiasi laimingiausi pasaulyje.
Laimės jiems linki ir Džanis Skikis, numodamas
ranka į giminaičių pyktį ir
amžinąją bausmę pragare, kuriai jį
pasmerkė didysis Dantė.
| |