Ope­ro­se  kompozitoriai nau­do­jo ne tik deklamacinį re­či­ta­tyvą (it. recitativo sec­co – sau­sai, aštriai arba re­citativo semplice – paprastai), kuriam būdingas dekla­macinis kalbos ritmas, akordinis klavesino pritarimas bet ir dainingąjį, akompanuojamąjį ( recitativo ac­com­pag­na­to arba obbligato ), pasižymintį dainingesne melodika, raiškiu orkestro pritarimu, kartais savarankiškais, kupinais dramatinės jėgos, patetinio charakterio pasažais.