1. 2. V. Bellini

Vin­cen­zo Bel­li­ni (1801–1835). Ge­riau­si jo kū­ri­niai at­spin­dė­jo na­cio­na­li­nio iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mo pa­ki­li­mą. Jis taip pat iš­plė­to­jo ro­man­ti­nius ita­lų ope­ros bruo­žus. Su­kū­rė 11 ope­rų.Gar­siau­sios – „Ka­pu­le­čiai ir Mon­te­kiai“ (1830), „Lu­na­ti­kė“ (1831, „Somnambula“, semiseria), „Nor­ma“ (1831), „Pu­ri­to­nai“ (1835). Šioms ope­roms tu­rė­jo įta­kos G. Ros­si­ni „Vil­hel­mas Te­lis“. Stip­riau­sia Bel­li­ni kū­ry­bos pu­sė – ly­riz­mas, ro­man­ti­nis sva­jin­gu­mas, iš­reiš­kia­mas sa­vi­tu me­lo­di­jos pie­ši­niu, įgau­nančiu ele­giš­ką, me­lan­cho­liš­ką at­spal­vį (panašų į Chopino). Plataus dia­pa­zo­no kan­ti­le­na kon­tras­ta­vo su nesudėtingu har­mo­ni­niu pla­nu, fio­ri­tū­ros, or­na­men­ti­ka or­ga­niš­kai įsi­py­nė į me­lo­di­jos au­di­nį. Ryš­kus pa­vyz­dys – Džul­je­tos ro­man­sas iš ope­ros „Ka­pu­le­čiai ir Mon­te­kiai“ ir Nor­mos ka­va­ti­na Cas­ta di­va „Tyroji deive“ iš operos „Norma“. Nuotaikinga Aminos arija iš operos „Somnambula“, atkurianti šventišką sužieduotuvių Šveicarijos kaimo vietovėje nuotaiką.Dau­giau dra­ma­tiz­mo yra ope­ro­je „Pu­ri­to­nai“.

 V. Bellini

1. op. Norma : Normos kavatina „Tyroji deive“ (Casta diva) iš I v. (J. Sutherland)

2. op. Montekiai ir Kapulečiai : Džuljetos rečitatyvas ir romansas iš I v. (L. Organasova)

 

Bellini Somnambula, Aminos arija iš I v. (A. Netrebko)