2. Italija. XIX a. II pusė

G. Verdi (1813–1901). Ita­li­jos ope­ros te­at­ras XIX a. vi­du­ry­je. Išskirtinis vaidmuo ir krizė. Kū­ry­bos pe­ri­odai. Anks­ty­vo­sios is­to­ri­nės-he­ro­ji­nės, ro­man­ti­nės ope­ros („Na­bu­kas“, „Lom­bar­die­čiai“, „Len­ja­no mū­šis“). As­me­ni­nės psi­cho­lo­gi­nės dra­mos iš­kė­li­mas 6-o­jo de­šimt­me­čio ope­rų tria­do­je („Ri­go­le­tas“, „Tru­ba­dū­ras“, „Tra­via­ta“). Ori­gi­na­li di­džiõsio­s o­pe­ros trak­tuo­tė („Si­ci­li­jos miš­pa­rai“, „Kau­kių ba­lius“, „Don Kar­las“). „Ai­dos“ dra­ma­tur­gi­jos ypa­ty­bės, or­kest­ro vaid­muo. Re­qui­em, šio kū­ri­nio mu­zi­ki­nės dra­ma­tur­gi­jos ir sti­liaus ypa­tu­mai. „Ote­las“ – ge­nia­lus Sha­kes­pe­a­re’o siu­že­to įpras­mi­ni­mas. Glau­dus mu­zi­kos ir veiks­mo ry­šys; ope­ros mu­zi­ki­nė dra­ma­tur­gi­ja – už­da­rų for­mų ir iš­ti­si­nio sim­fo­ni­nio plė­to­ji­mo są­vei­ka. Leit­mo­ty­vų svar­ba. Ko­miš­ko­ji ope­ra „Fals­ta­fas“ ir jos mu­zi­ki­nės sce­ni­nės dra­mos sa­vy­bės. Mu­zi­ki­nės sce­ni­nės dra­mos prin­ci­pų įtvir­ti­ni­mas Ver­di kū­ry­bo­je. Jo po­žiū­ris į Wag­ne­rio „mu­zi­ki­nės dra­mos“ ro­man­ti­nę kon­cep­ci­ją.

Mu­zi­ki­nis ve­riz­mas. Li­te­ra­tū­ri­nio ve­riz­mo įta­ka. Pir­mo­sios ve­ris­ti­nės ope­ros: P. Mas­cag­ni „Kai­mo gar­bė“ ir R. Le­on­ca­val­lo „Pa­ja­cai“. Jų sa­vy­bės: ašt­rus, realistinis siu­že­tų kon­flik­tiš­ku­mas, at­vi­ras emo­cingu­mas, mu­zi­kos kal­bos de­mo­kra­tiškumas, ario­zi­nių for­mų vy­ra­vi­mas.

G. Puccini (1858–1924). Ve­riz­mo prin­ci­pų rai­da. Me­lo­di­kos ypa­tu­mai (nuo „už­da­rų“ me­lo­di­nių da­ri­nių iki kal­bi­nės de­kla­ma­ci­jos). Ori­gi­na­li vo­ka­li­nių for­mų trak­tuo­tė – ari­jos trans­for­ma­ci­ja į laisvõs for­mos ario­zo. Ope­rų „Bo­he­ma“, „Ma­dam Ba­ter­flai“ ka­me­riš­ku­mas. Ver­diš­ka pa­te­ti­ka ope­ro­je „Tos­ka“. Nau­jas kom­po­zi­to­riaus kū­ry­bos eta­pas – ope­rų trip­ti­kas „Skrais­tė“, „Se­suo An­že­li­ka“, „Dža­nis Ski­kis“. Pa­s­ku­ti­nės Puc­ci­ni ope­ros „Tu­ran­dot“ dau­giap­la­niš­ku­mas. Puc­ci­ni – Ver­di tra­di­ci­jų tę­sė­jas, ita­lų tra­di­ci­ją pra­tur­ti­nęs europinės mu­zi­kos naujovėmis.