|
Ludewigas (Louis) Spohras
(1784–1859) – „vokiškasis
Paganini“, garsus smuikininkas virtuozas, praturtinęs
smuiko literatūrą romantiniu garsynu. XIX a.
vokiečių smuiko m-los pagrindėjas. Vienas
ankstyviausių (dar prieš C. M. Weberį) ir
genialių spalvingos operinės dramaturgijos
kūrėjų. Jo opera
„Faustas“ (pagal F. M. Klingerio
romaną „Fausto gyvenimas, jo darbai ir žūtis
pragare“), Prahoje 1816 m. pastatyta
vadovaujant C. M. Weberiui. Ši opera greta E. T. A. Hoffmano
„Undinės“ tapo viena pirmųjų
pasakinių-romantinių operų. Būdinga spalvinga
orkestruotė, leitmotyvai. Opera „Kalnų
dvasia“ ištisinio plėtojimo. Spohras9
simfonijų, 12 koncertų smuikui autorius. Geriausio
programinės simfonijos – IV ir VII, koncertai smuikui
– II, VIII, IX. Šeštoji pavadinta „Istorine
simfonija“ (1839), susideda iš 4 dalių: pagal
Bachą, pagal Mozartą, pagal Beethoveną ir
„1840“. Finalą R. Schumannas vertino kaip
blogiausią, kiti kritikai ją vadino –
„modernia“, „naujai romantine,
filisteriška“.
| |