2. 3. 1. Apibendrinimai

Puc­ci­ni savo kūryboje tę­sė Ver­di tra­di­ci­jas, bet jo kū­ry­bo­je at­si­spin­dė­jo ir Eu­ro­pos mu­zi­kos rai­da – sim­fo­ni­zuo­tos Wag­ne­rio for­mos su iš­plė­to­tais leit­mo­ty­vais, nau­ji der­mi­niai ir har­mo­ni­niai at­ra­di­mai, pas­ku­ti­nia­me eta­pe – ašt­rios eks­pre­sy­vios har­mo­ni­jos, nau­jo­viš­kos or­kest­ruo­tės prie­mo­nės. Vi­so­je Puc­ci­ni kū­ry­bos rai­do­je ne­ki­to: 1) po­trau­kis prie glaus­tos, veiks­min­gos, jau­di­na­mos ir pa­trauk­lios dra­ma­tur­gi­jos, įgim­tas te­at­ro jaus­mas; 2) dė­me­sys at­nau­jin­tai for­mai, su­si­de­dan­čiai iš iš­ti­si­nių, sim­fo­niš­kai iš­plė­to­tų sce­nų, ku­rio­se vy­rau­ja ne or­kest­ras, o plas­tiš­ki, me­lo­diš­kai ryš­kūs ario­zo ar an­sam­bliai. Nors or­kest­ro vaid­muo reikš­min­gas, iš­lie­ka vo­ka­lis­tų (tiks­liau, dai­nuo­jan­čių ak­to­rių) he­ge­mo­ni­ja, ku­ri su­jun­gia pa­ki­lią kan­ti­le­ną su dra­ma­ti­ne ar bui­ti­ne de­kla­ma­ci­ja; 3) bui­tiš­ki re­a­lis­tiš­ki siu­že­tai, ku­riuo­se dė­me­sys ski­ria­mas „ma­ža­jam žmo­gui“. 

 2. Poskyrio klausimas žinioms pasitikrinti