Ope­ra buf­fa at­si­ra­do XVIII a. 4-ąjį de­šimt­me­tį. Jos iš­ta­kos – im­pro­vi­za­ci­nė­je Re­ne­san­so lai­kų kau­kių ko­me­di­jo­je com­me­dia dell’ar­te, ku­rios vei­kė­jai bu­vo ti­piš­ki per­so­na­žai-kau­kės – Ar­le­ki­nas, Pan­ta­lo­nė, Ko­lom­bi­na ir kt. Ko­miš­kos in­ter­me­di­jos taip pat bu­vo at­lie­ka­mos tarp ope­ros se­ria veiks­mų. Kar­tais šios sce­ne­lės bū­da­vo su­si­ju­sios su ope­ros veiks­mu, kar­tais – ne. Jų mu­zi­ką daž­niau­siai ra­šy­da­vo tie pa­tys au­to­riai. Vie­na in­ter­me­di­ja ryš­kiai iš­si­sky­rė tarp ki­tų pa­na­šios pa­skir­ties kū­ri­nių, tai su­da­rė prie­lai­das jai at­si­skir­ti kaip sa­va­ran­kiš­kam kū­ri­niui – G. B. Per­go­le­si „Tar­nai­tė po­nia“ (1733), in­ter­me­di­ja, už­pil­džiu­si 2 ant­rak­tus jo ope­ro­je se­ria „Išdi­dus be­lais­vis“.