|
3. 1. E. T. A. Hoffmannas, L. Spohras
XIX a.
3-iąjį dešimtmetį
Austrijoje ir Vokietijoje
viešpatavo italų opera. Su
ja varžėsi tik prancūzų
veikalai (Cherubini, Spontini). E. T.
A. Hoffmanno (1776–1822)
„Undinė“ ir L.
Spohro
(1784–1859) „Faustas“ – tai
vokiečių romantinės
operos, nacionalinio operos
teatro pranašai, pirmosios
romantinių pasakinių siužetų
operos.
Tačiau romantiniius
siužetų vaizdus ne visada
atitiko muzika, kurios
išraiškos priemonės jau
priklausė praeičiai. Tik
Weberis, ir tai tik brandžiose
savo operose („Laisvasis
šaulys“, „Euriantė“,
„Oberonas“), naudojo
romantizmui būdingas
muzikos išraiškos
priemones. Užgimusios
vokiečių romantinės
operos pagrindiniai bruožai
– siužetų ir muzikos
liaudiškumas,
sustiprėjęs
psichologinis pradas.
Dramaturgijos pagrindas –
realaus ir fantastinio
pasaulio priešinimas,
zingšpylio
(kalbamieji dialogai) įtaka.
| |