|
6. 1. Operetės gimimas. Jacques’as Offenbachas
XIX a. II pusėje
Prancūzijoje
politinė situacija
buvo sudėtinga. Lui
Bonapartas pasiskelbė
imperatoriumi
Napoleonu III; paėmęs
valdžią į savo rankas,
atvedė šalį prie
suirutės. Klestėjo
spekuliacija,
avantiūrizmas,
kultūroje vyravo
reginiai. 1867 m. Pasaulinės
parodos metu Paryžiuje
buvo 45 teatrai, iš kurių 30
– „lengvųjų“
žanrų. Tokioje
aplinkoje 6-ąjį
dešimtmetį gimė
operetė –
pramoginio pobūdžio
muzikinė komedija,
kurioje vyrauja kasdieniai
buitiniai siužetai, linksmos
situacijos,
nesudėtinga
muzikinė kalba.
Operetė atspindėjo II
Imperijos (1852–1870) dvasią.
Operetės ir lyrinės operos
atsiradimą
stimuliavo komiškoji
opera. Kūrybinis
aktyvumas čia buvo
didesnis nei didžiojoje
operoje. Žinomas posakis:
„Auberas stovėjo prie
operetės durų, Hervé jas
atidarė, o Offenbachas
įėjo“. Hervé
(Florimondas Ronger, 1825–1892)
laikomas šio žanro
pagrindėju. Geriausias jo
kūrinys –
„Madmuazelė
Nituš“.
Jacques’as
Offenbachas (1819–1880)
laikomas klasikinės
prancūzų (tiksliau –
Paryžiaus) operetės
kūrėju. Jis 1855–1879 m.
parašė 90 operečių.
Offenbachas rinkdavosi
anekdotinius siužetus,
kartais net iš laikraščių
kronikų, siekė sukurti
patrauklų tekstą. Vyravo
gyvi posmai, šokių
divertismentai, kuriuos
keisdavo proziniai dialogai.
Muzika paklusdavo
intriguojamam siužetui,
skirtingai nei šokinėje
Vienos operetėje.
Būdamas komedijos
žanro meistras, Offenbachas
taikliai
charakterizuodavo
veikėjus. Jos muzika
sklidina buitinių
intonacijų
(pagrindinis šaltinis –
miesto folkloras), nors atliko ir tam
tikrą dramaturginį
vaidmenį. Kompozitorius
išryškino buitinės
dainos ir šokio ypatumus,
praturtino juos. Melodija ir
ritmas – svarbiausi Offenbacho
operečių raiškos
elementai. Jis sukūrė per 100
kūrinių muzikiniam
teatrui. Žymiausi iš jų:
operetės „Orfėjas
pragare“ (1858), „Gražioji
Elena“ (1864), „Paryžiaus
gyvenimas“ (1866),
„Plėšikai“ (1869),
„Perikola“ (1868),
lyrinė opera „Hoffmanno
pasakos“ (1880). Paskutinės dvi iškelia
lyrikos svarbą. Siužetai
įvairūs: iš antikos,
pasakų, amžininkų
gyvenimo. Visiems būdingi
etiniai motyvai.
| |