|
Trys pirmosios dainos
apdainuoja jaunystės
meilę. Vyrauja šviesus
koloritas, diezinės
tonacijos – „Tada geguži
nuostabus” (Im wunderschönen Monat Mai).
Ketvirta–devinta dainos –
tai išgyvenimų,
tragizmo sfera. Iš diezinių
tonacijų krypstama į
bemolines, vis dažniau
naudojamos
deklamacinės
intonacijos. „Prie Reino,
šventosios upės“ (Im Rhein, im
heiligen Strome, Nr. 6)
įsiviešpatauja
didingas tragizmas. Romansas „Aš
nepykstu“(Ich grolle nicht, Nr. 7)
– vienas puikiausių
dramatiško monologo
pavyzdžių. Daina „Sapne
aš gailiai verkiau“(Ich hab im Traum
geweint,Nr. 13) –
santūraus tragizmo,
lakoniškumo pavyzdys.
| |