Do­vy­das (XI a. pr. Kr.–950 pr. Kr.) – psal­mių kū­rė­jas, mu­zi­kos sim­bo­lis krikš­čio­ny­bė­je. Ga­li­jo­tas, ku­rį jis nu­ga­lė­jo, pri­klau­sė fi­lis­ti­nų gen­čiai. Schu­man­nas Do­vy­dą pa­si­rin­ko kaip me­no sim­bo­lį, su­prie­ši­no jį su fi­lis­tinais (vok. Philister reiškia mies­čio­nis). Schu­man­no, ta­len­tin­go pub­li­cis­to, vaiz­duo­tė­je su­kur­ta Do­vy­do brolija jun­gė pa­žan­gius to meto me­ni­nin­kus. Tarp jų „Kar­na­va­le“ ma­to­me Cho­pi­ną, Pa­ga­ni­ni. Pir­ma­sis cha­rak­te­ri­zuo­ja­mas kaip ly­ri­kas, po­etiš­kų nok­tiur­nų kū­rė­jas. Schu­man­nas įti­ki­na­mai pa­nau­do­jo kai ku­riuos Cho­pi­no for­te­pi­jo­ni­nės fak­tū­ros, bū­tent nok­tiur­nų, ele­men­tus. De­mo­niš­ką­jį Pa­ga­ni­ni cha­rak­te­ri­zuo­ja su­dė­tin­gi šuo­liai, kin­tama di­na­mi­ka, štri­chai ir t. t. Fi­na­las – da­vid­s­biund­le­rių mar­šas, per­ga­lė prieš fi­lis­tinus.