Fėja
Meb – fantastinė
anglų tautosakos
būtybė, kuri padeda
atsirasti sapnams –
Shakespeare’o dramoje
epizodiškai pasirodo
Merkucijaus tekste:
Tave
aplankė karalienė Meb;
Ji
pribuvėja fėjų
viešpatystėj.
Mažytė kaip
agato akmenėlis,
Kurį ant
smiliaus burmistro matai,
Ji
šešetą musyčių
pasikinkius,
Po
miegančiųjų nosis
važinėja.
Kojytės
voro – vietoj stipinų
Sudėtos į
ratus; vežimo dangtis
Iš
laumžirgio sparnelių
padarytas,
Vadelės –
iš voratinklio ploniausio,
O pavalkai –
iš spindulių mėnulio.
<…>
Taip ji kas naktį
lekia sau risčia
Per
mylinčiųjų smegenis,
ir jiems
Vaidenasi
tuojau sapnai meilingi;
Čia
šmėsteli jinai didiko
keliais,
Ir jam iškart
vaidenas reveransai.
<…>
Čia damos
lūpom pralekia staiga,
Supykusi
nubarsto jas spuogais
Už tai, kad jos
įjunko smaližiauti, –
Ir damai jau
sapnuojas bučiniai.
|