|
Valkirijos – mitologinės
būtybės, karingos merginos deivės, kurios
padėdavo karžygiams mūšiuose, palydėdavo
žuvusių karių vėles į Valhalą (dievo,
mūšyje kritusių karių buveinę) ir ten per
puotas jiems patarnaudavo. Tai mitologinės būtybės,
pasirenkančios mirtį.
Valkirija : I
veiksmas – geriausias, labai
vientisas, tikslingas. Jo centre
– herojinis Zygmundo
monologas: jis prieš
dvikovą prisimena, kaip
tėvas sakė, kad suras
stebuklingą kardą.
Baigiamoji II veiksmo scena –
Zygmundo ir Brunhildos (mirties
pranašės) dialogas. Šios
scenos centre – baladiška
gedulo melodija.
Brunhilda, sukrėsta dėl gresiančios
Zygmundo ir Zyglindos mirties, bet
sužavėta jų meile stoja
ginti Zygmundo prieš dievų valią.
Nepaisant to Zygmundas žūva. III veiksmo
pradžia – valkirijų
skrydis, Brunhilda išgelbsti Zyglindą ir jai,
nenorinčiai po mylimojo mirties gyventi, pasakoja, kad
Zyglinda pagimdys Zygfrydą, kuris atgaivins tėvo-Zygmundo
dvasią. Nepaklusni Brunhilda
išvaroma iš dievų
tarpo, ji taps mirtingąja. Dievas
Votanas atsisveikina su
dukterimi, ją užmigdo –
uolą apsupa ugnis.
Brunhildą bebaimis didvyris pažadins kitos
operos („Zygfrydas“) pabaigoje. III veiksmo
pradžia – valkirijų
skrydis, o III veiksmo pabaiga –
ugnies užbūrimo scena
(efektingi orkestriniai epizodai).
| |