4. Vokietija. XIX a. I ir II pusė

E. T. A. Hof­fman­no (1776–1822) „Un­di­nė“ ir L. Spoh­ro (1784–1859) „Faus­tas“ – tai vo­kie­čių ro­man­ti­nės ope­ros, tiksliau pirmosios romantinių pasakinių siužetų operos, na­cio­na­li­nio ope­ros te­at­ro pra­na­šai.

C. M. von Weberis (1786–1826) – vo­kie­čių na­cio­na­li­nės ro­man­ti­nės ope­ros kū­rė­jas. Jos pa­grin­di­niai bruo­žai – siu­že­tų ir mu­zi­kos liau­diš­ku­mas, psi­cho­lo­gi­nio pra­do su­stip­ri­ni­mas. Mu­zi­kos dra­ma­tur­gi­jos pa­grin­das – re­a­laus ir fan­tas­ti­nio pa­sau­lio su­prie­ši­ni­mas, ry­šys su zingš­py­liu. Jo in­stru­men­ti­nės mu­zi­kos įta­ka ope­roms. „Lais­va­sis šau­lys“ – bui­ti­nė ope­ra-pa­sa­ka. Ope­ros for­mų trak­tuo­tė (ari­ja-sce­na). Or­kest­ro par­ti­jos svar­ba. Ope­ra „Eu­rian­tė“, he­ro­ji­nis vi­du­ram­žių siu­že­to po­bū­dis. „Obe­ro­nas“. Ope­rų uver­tiū­ros – ro­man­ti­nio pro­gra­mi­nio sim­fo­niz­mo pa­vyz­džiai.