Fė­ja Meb – fan­tas­ti­nė an­glų tau­to­sa­kos bū­ty­bė, ku­ri pa­de­da at­si­ras­ti sap­nams – Sha­kes­pe­a­re’o dra­mo­je epi­zo­diš­kai pa­si­ro­do Mer­ku­ci­jaus teks­te:

Ta­ve ap­lan­kė ka­ra­lie­nė Meb;

Ji pri­bu­vė­ja fė­jų vieš­pa­tys­tėj.

Ma­žy­tė kaip aga­to ak­me­nė­lis,

Ku­rį ant smi­liaus bur­mist­ro ma­tai,

Ji še­še­tą mu­sy­čių pa­si­kin­kius,

Po mie­gan­čių­jų no­sis va­ži­nė­ja.

Ko­jy­tės vo­ro – vie­toj sti­pi­nų

Su­dė­tos į ra­tus; ve­ži­mo dang­tis

Iš laum­žir­gio spar­ne­lių pa­da­ry­tas,

Va­de­lės – iš vo­ra­tin­klio plo­niau­sio,

O pa­val­kai – iš spin­du­lių mė­nu­lio. <…>

Taip ji kas nak­tį le­kia sau ris­čia

Per my­lin­čių­jų sme­ge­nis, ir jiems

Vai­de­na­si tuo­jau sap­nai mei­lin­gi;

Čia šmės­te­li ji­nai di­di­ko ke­liais,

Ir jam iškart vai­de­nas re­ve­ran­sai. <…>

Čia da­mos lū­pom pra­le­kia stai­ga,

Su­py­ku­si nu­bars­to jas spuo­gais

Už tai, kad jos įjun­ko sma­li­žiau­ti, –

Ir da­mai jau sap­nuo­jas bu­či­niai.