|
Schubertas buvo
vienas mylimiausių
Beatričės
Grincevičiūtės
kompozitorių.
„Nesvarbu, kad jo nėra
šimtas metų, bet žemėje
pilna jo grožio, jo
pėdsakų... Kai klausaisi jo
„Mirties ir mergelės“,
rodos, prasideda
atsisveikinimo laikas, lyg
girdėčiau paskutinį
kartą. Lyg paskutinį
sykį susitikčiau su
muzika. Kas ji? Nežinau. Gal tai, be
ko negalėtum gyventi. Tai, kas
labai svarbu, svarbiausia.
Viešpatie, jei ji išnyktų,
jei daugiau nebegalėtum jos
girdėti. Nutiltų. Tai
būtų baisus aklumas,
tikroji tamsa. Visiškas
apakimas. ...Mano Schubertas. Kaip
aš jį jaučiau, kaip mylėjau.
Negalėjau mokytis.
Nesvarbu, kad jis sirgo „negera
liga“, kad buvo toks vargšas, toks
skurdžius ir negražus; man
rodėsi, kad nieko gražesnio
nebuvau sutikusi. Aš jį
visokį mylėčiau. Toks
jaunas mirė, tiek
iškentėjo. Ir tiek grožio
paliko. Ir
liūdesio...“
| |