12. Mišios. Mišių ciklas ir jo atmainos
Mokymo ir mokymosi tikslai:
Žinoti Renesanso mišių
technologinius ypatumus, ciklą vienijančius
faktorius.
Žinoti Renesanso mišių cantus
prius factus įdiegimo įvairovę.
Gebėti praktiškai pritaikyti teorines
žinias, analizuojant Renesanso mišių ciklus.
Mišių ciklo formavimosi
istorija. Dramaturgijos ypatybės.
Mišios – vokalinis
arba vokalinis-instrumentinis žanras, skirtas katalikų
bažnyčios apeigoms.
Missa (lot.),
messe (pranc.) Mass (angl.) iš lot.
missio – („siunčiu,
atleidžiu“) įsigalėjo V a. Taip vadintos
įžanginės apeigos, po kurių iš jų
buvo išsiunčiami negalėję dalyvauti, nes dar
buvę nepakrikštyti, žmonės.
Krikščionys susirinkdavę (kaip ir dabar) dalyvauti
Vakarienės, kurios metu dalinosi ypatingu valgiu ir
gėrimu, apeigose. Pagrindinės dalys –
Žodžio liturgija ir Aukos liturgija. Jau ankstyvaisiais
amžiais atsirado pastoviosios mišių (ordinarium
– „reguliarus“) ir kaičiosios
(proprium – „ypatingas“) mišių
dalys. Renesanso metu mišiose įsigali ordinarium dalys:
Kyrie-Gloria-Credo-Sanctus-Agnus Dei (Itte, missa
est).
Ankstyvosios mišios –
grigališkosios, pagrįstos monodiniu giedojimu,
išliko kaip grigališkasis choralas. IX–X a. giesmes
papildžius tropais, atsirado keturdaliai ordinarium ciklai
(Kyrie-Gloria-Sanctus-Agnus Dei). XI–XII a.
kuriami polifoniniai ordinariumai, XIII a. mišios kuriamos
moteto, kondukto komponavimo pavyzdžiu. Ars nova
mišios – izoritminės; 1364 m. Guillaume de Machaut
sukuria pirmąsias keturbalses šešiadales
(ordinarines) „Messe de Nostre Dame“. Gloria ir Credo
dalys sukomponuotos kondukto principu, kitos – kaip
izomotetai, naudojant izoritmijos principus – (kiekvienoje
dalyje – skirtingi talea, color
įvairovė).
Guillaume
de Machaut. „Messe de Nostre Dame“. Kyrie
(fragmentas)
Renesanso mišios susiformavo
XV–XVI a. Kaip ir kita liturginė muzika, mišių
dalys buvo grindžiamos grigališkojo choralo
cantus firmus
(lot. „tvirta
giesmė“).
Pagrindinis Renesanso
mišių tipas – Cantus firmus arba
tenorinės mišios,pagrįstos grigališkojo
choralo tema arba etnine melodija, kurią kartoja tenoras.
Mišių ciklą vienydavo cantus prius
factus (anksčiau sukurta melodija), pvz., mišios
„L‘homme arme“ („Ginkluotas
žmogus“) dainos tema.
Pavyzdys Nr. 45
„Ut re misol la“
garsiaeiliu mišias pagrindė Palestrina. Šis
garsiaeilis Kyrie dalyje yra sustambinamas,
apverčiamas, smulkinamas, naudojamas visuose balsuose.
Pavyzdys Nr. 46
XV a. pradžioje vyravo du
mišių tipai: diskantinės (cantus firmus –
viršutiniame balse) ir
tenorinės (moteto) mišios.
XVI a. viduryje paplito
„imitacinėsmišios“, kurioms buvo
būdingas tematinės medžiagosimitavimas visuose
balsuose. Pagrindžiamos kito, paprastesnio, kūrinio
– moteto, madrigalo –medžiaga, kuri laisvai
plėtojama. Naudojami to paties ar kito kompozitoriaus
kūriniai. Tenoro partijoje – populiari daina,
garsiaeilis (Palestrinos mišios „Ut re mi fa sol
la“ tema ).
Visos mišių dalys
grindžiamos tos pačios temos variantais. 1587 m. tokioms
mišioms panaudotas terminas parodia (gr.) – (J.
Paix „Missa: parodia mottetae „Dominae da nobis
auxilium“ Th. Crequillonis“ –„...
mišios pamėgdžiojant ... motetą“).
Šios mišios dar vadintos transkripcinėmis
(parodijinėmis). Palestrina panaudoja savo paties sukurto
moteto „Dies santificatus“ pradžią to paties
pavadinimo mišių „Kyrie“ dalyje.
Pavyzdys Nr. 47
Giovanni
Pierluigi da Palestrina. Motetas „Dies sanctificatus“.
Kyrie I
Kitos mišių
rūšys. XVI a. atsirado kanono technika sukurtos
mišios, kuriose būdavo panaudoti kanonine technika
sukurti vokaliniai kūriniai (Palestrinos „Missa ad
fugam“) bei mišios laisva tema (lot.sine
nomine – be vardo ). Mišių atmaina –
proginės mišios. Tai gedulingos mišios Requiem,
kurias sudaro trys ordinarium (Kyrie, Sanctus, Agnus Dei ir
šeši – septyni proprium (Introitus
„Requiem aeternum“, Sequentia „Dies
irrae“, Offertorium „Domine Jesu
Christe“). XV–XVI a. sukurta apie 40 requiem (Dufay,
Ockehemo, Lasso, Palestrinos). Iki XVI a. vidurio imitacinė
polifonija buvo menkai tenaudojama. XVI a. atsirado
missa brevis
– trumposios
mišios. Plinta mišios su pritarimu –
vargoninės mišios.
Žymiausias Renesanso
mišių kūrėjas – Palestrina,
sukūręs 103 mišias.
***
Analizuojami
kūriniai:
1. Obrechto
mišios-imitacijaJe ne demande.
2. Kitų
frankų-flamandų polifonistų, Lasso, Palestrinos
mišios.
***
Klausimai žinioms
pasitikrinti
|