8. Kontrapunkto samprata. Paprastasis dvibalsis kontrapunktas

Kontrapunktas (iš lot. punctus contra punctus – „nata prieš natą“) apibrėžia dviejų melodinių linijų vienalaikį darinį.

Terminas „kontrapunktas“ reiškia pagrindiniam balsui priderintą kitą melodinį darinį arba keletą melodinių darinių. Kontrapunktas gali būti neimitacinis (laisvasis), imitacinis, harmoninis-figūrinis.

Kontrapunktiškai derinamos melodinės linijos turi būti kontrastingos intonaciškai, ritmiškai bei derėti vertikaliai. Kontrapunkto balsai turi papildyti vienas kitą, būti „komplementarūs“ vienas kito atžvilgiu (lot. complementum – papildymas).

Griežtojo stiliaus polifonijoje derinant du balsus siekiama konsonansinio skambesio, o disonansai, kuriems priskiriama ir kvarta, nenaudojami stipriojoje takto dalyje arba naudojami paruošti bei silpnosiose takto dalyse kaip pereinamieji arba pagalbiniai disonansai.

Dvibalsio kontrapunkto pavyzdžiai:

Pavyzdys Nr. 18

Tobulieji konsonansai

Renesanso polifonijoje tobulieji konsonansai naudojami stipriojoje ir santykinai stipriojoje dalyje – darinio pradžioje ir pabaigoje, o viduje – tik silpnojoje; tobulųjų konsonansų lygiagrečios slinktys (primos, kvintos, oktavos) nenaudojamos.

Pavyzdys Nr. 19

Netobulieji konsonansai

Galima naudoti ne daugiau kaip tris lygiagrečių netobulųjų kosonansų grandis, reikia vengti tritonio, kuris išnyksta, alteruojant kurį nors atsiradusio disonanso garsą.

Pavyzdys Nr. 20

Pereinamieji disonansai

Pereinamieji disonansai galimi silpnosiose slinkčių dalyse.

Pavyzdys Nr. 21

Galimi:

Vengtini:

Pagalbiniai disonansai

Pagalbiniai disonansai būna įsiterpę tarp dviejų konsonansų.

Pavyzdys Nr. 22

Nepageidautini disonuojantys garsai, supantys primos ar oktavos intervalus: 

Pavyzdys Nr. 23 

Įbėgantys garsai

Įbėgantys garsai atsiranda silpnojoje takto dalyje ir disonuoja su laisvuoju balsu.

Pavyzdys Nr. 24

Nuoseklūs:

Pasiekti šuoliu:

Disonansai stipriosiose melodinių darinių dalyse

Disonansai stipriosiose melodinių darinių dalyse, praturtinantys polifoninio audinio skambesį, vadinami užtūromis, kurias sudaro trys momentai: užtūros paruošimas silpnojoje darinio dalyje, užtūra stipriojoje takto dalyje – faktiškasis disonansas – ir užtūros išsprendimas (sekundos slinktimi žemyn) silpnojoje takto dalyje.

Pavyzdys Nr. 25

Pageidautina, kad užtūrą paruošiantis garsas būtų stambesnės vertės.

Pavyzdys Nr. 26   

Dvibalsio kontrapunkto pratybose atkreiptinas dėmesys į kontrasto siekimą abiejuose balsuose, derinant skirtingą ritmiką, skirtingas judėjimo kryptis, skirtingas balsų kulminacijas, netgi skirtingas dermes.

Pavyzdys Nr. 27

Kontrapunktų pavyzdžiai Sibelius programoje: >>>parsisiūsti 

***

Klausimai žinioms pasitikrinti